Egon Schiele: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S
(Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Egonas Šylė<br />{{de|Egon Schiele}} | paveikslėlis = Egon Schiele 080.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = E. Šylės autopo...)
 
1906 m. rudenį E. Šylė pradėjo mokytis Vienos vaizduojamojo meno akademijoje pas profesorių Christian Griepenkerl. E. Šylė susitiko [[Gustav Klimt|Gustavą Klimtą]] 1907 m. ir G. Klimtas tapo jo svarbiu rėmėju. 1908 m. E. Šylė pirmąkart eksponavo grupinėje parodoje [[Klosternoiburgas|Klosternoiburge]]. Kitais metais su grupe studentų E. Šylė paliko Vienos akademiją dėl jos akademinių mokymo metodų ir įkūrė ''Neuekunstgruppe'' (Naujosios dailės grupė). 1909 m. E. Šylė dalyvavo Tarptautinėje dailės parodoje Vienoje. 1909 m. E. Šylė pradėjo išvystyti nuosavą ekspresionistinės dailės stilių ir nutolo nuo dekoratyvaus ''[[Art nouveau|Jugendstil]]'' stiliaus. 1909 m. įvyko pirmoji Naujosios dailės grupės paroda. Jos metu E. Šylė susitiko kritiką ir literatą Arthur Roessler, kuris supažindino jį su įtakingais kolekcininkais Carl Reininghaus ir Dr. Oskar Reichel.
 
1910 m. Vienos meninės dirbtuvės publikavo 3 E. Šylės dizaino pašto atvirutes, 1911 m. buvo publikuota pirmoji [[monografija]] apie dailininką ir įvyko pirmoji jo personalinė paroda [[Viena|Vienos]] Miethke galerijoje. E. Šylė ir jo modelis, mergaitė Valerie „Wally“ Neuzil, 1911 m. persikėlė į Krumau, jo mamos gimtąjį miestelį. Miestelio gyventojai ilgainiui ėmė nepalankiai vertinti dailininką, pas kurį lankėsi nepilnametė ir pozuodavo nuoga. 1911 m. E. Šylė persikėlė į Noilengbachą ([[Žemutinė Austrija]]). 1912 m. E. Šylė eksponavo daugelyje parodų. Miunchene jo darbai buvo eksponuoti meno dilerio Hans Goltz galerijoje kartu su vokiečių ekspresionistų grupės „[[Mėlynasis raitelis]]“ kūriniais. Ta proga E. Šylė lankėsi Miunchene, galėjo susipažinti su to laikmečio Europos tapybos naujausiomis srovėmis, kaip [[kubizmas]].
 
1912 m. balandžio 13 d. E. Šylė buvo suimtas Noilengbache ir perkeltas į [[Sankt Peltenas|Sankt Pelteno]] kalėjimą. Jis buvo apkaltintas nepilnametės pagrobimu ir išprievartavimu (Valerie „Wally“ Neuzil tuo metu neturėjo 18 metų). Šie kaltinimai vėliau pakeisti į nusikaltimą prieš [[moralė|moralę]]. Po 24 dienų kalėjime E. Šylė buvo paleistas gegužės 8 d. Vėliau E. Šylės kūryboje nuogų ir erotizuotų vaikų vaizdinių suretėjo. Su G. Klimto tarpininkavimu E. Šylė susidraugavo su rėmėjų Lederer šeima, ypač su Erich Lederer.
 
1914 m. E. Šylė siuntė darbus parodoms Romoje, Briuselyje ir Paryžiuje. Metų pabaigoje įvyko jo kapitalinė paroda Guido Arnot galerijoje Vienoje. 1915 m. E. Šylė nutraukė ryšius su Valerie Neuzil ir vedė Edith Harms. Po vestuvių buvo paimtas į kariuomenę (vyko [[Pirmasis pasaulinis karas]]). Daugiausiai tarnavo netoli Vienos biuruose administruodamas Rusijos karo belaisvių gabenimą. Tuo metu jis galėjo naudotis studija ir kurti. Jo kūriniai eksponuoti Amsterdame, Stokholme ir Kopenhagoje. 1918 m. Vienos secesijos parodoje Miunchene E. Šylei buvo skirtas atskiras kambarys. E. Šylės nėščia žmona Edith Harms mirė 1918 m. spalio 28 d. būdama nėščia nuo „ispaniško gripo“. E. Šylė mirė nuo tos pačios ligos 1918 m. spalio 31 d. Palaidotas Vienos ''Ober St. Veit'' kapinėse. Didelė E. Šylės kūrinių kolekcija sukaupta Leopoldo galerijoje Vienoje (41 tapybos ir 188 piešti bei akvarelės kūriniai).
 
== Darbų galerija ==
 
9 736

pakeitimai