Čikagos lietuvių opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Čikagos lietuvių opera''' – lietuvių [[opera]] [[Čikaga|Čikagoje]].

 

Lietuvių [[patarlė]] sako, kad „mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir lietuvių opera Čikagoje išaugo iš nedidelio – 40-ties dainininkų – Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos [[Tremtinys|Tremtinių]] vyrų choru), kuris susibūrė pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje atplūdus didžiajai lietuvių bangai. Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo [[1949 m.|1949]] metų pabaigoje, vadovo [[Alfonsas Gečas|Alfonso Gečo]] ir choro valdybos pirmininko Vytauto Radžiaus iniciatyva. Pirmasis choro koncertas, kartu su solistais – [[Stasys Baranauskas-Baras|Stasiu Baranausku]] (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, [[Izabelė Motekaitienė|Izabele Motekaitiene]], surengtas [[1950 m.|1950]] m. spalio mėn. viduryje čekų „Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo [[Aleksandras Kučiūnas]]. Pradžioje vyrų choras apsiribojo tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutikti. [[1954 m.|1954]] metais choro vadovavimą perėmus buvusiam [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] operų solistui [[Vladas Baltrušaitis|Vladui Baltrušaičiui]], o [[1955 m.|1955]] m. balandžio 24 d. surengus labai sėkmingą 5 – erių metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mints, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisą veikalą, net operą. Ypač šią mintį puoselėjo choro valdybos pirmininkas Vytautas Radžius, nors dirigentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.

 

 

Pirmojo sėkmingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir sparčiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams nėra daug. Pirmoji opera, kurioje dainavo ir moterys – [[Charles Gounod]] „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir publikos ovacijų.