Žagarės atodanga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žagarės apylinkėse po nestora [[dirvožemis|dirvožemio]] danga slūgso nuosėdinės uolienos – dolomito sluoksniai. Jie sudaro [[paleozojus|paleozojaus]] eros, [[devonas|devono]] periodo, Žagarės [[svita|svitos]] sluoksnius, kurie susiformavo prieš 360 milijonų metų, šiltos druskingos jūros dugne. Ši [[uoliena]] turi nelygų paviršių ir slūgso 2-45 m gylyje (Žagarėje 0,3-6 m gylyje, apie 12 m storio), taip negiliai tik Šiaurės Lietuvoje. Iš paviršiaus pridengta moreniniu [[priemolis|priemoliu]] ([[riedulys|riedulių]], [[žvirgždas|žvirgždo]], [[gargždas|gargždasgargždo]], [[smėlis|smėlio]], [[aluritasaleuritas|aleurito]] ir [[molis|molio]] mišinys, susidaręs ištirpus ledui arba ledo sustumtas) ir vietomis smėliu bei žvyru suklotais ledo tirpimo vandenų, t.y. nuosėdomis, paliktomis maždaug prieš 13000 metų, vėliausiai iš Lietuvos besitraukiančio [[ledynas|ledyno]]. Uolienų sluoksniai gerai matyti [[Švėtė]]s krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere.