Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 042 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
'''Žiemos karas''' ({{fi|talvisota}}, {{ru|Зимняя война}}<ref>[http://www.history.pu.ru/biblioth/novhist/mono/bar2/ В.Н. Барышников. От прохладного мира к Зимней войне. Восточная политика Финляндии в 1930-е годы. Санкт-Петербург, 1997.]; [http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.]; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7; [http://militera.lib.ru/h/kovalev_ea2/07.html Эрик Ковалев. Зимняя война балтийских подводных лодок (1939–1940 гг.). In: Короли подплава в море червонных валетов. М., 2006.]</ref>, {{sv|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija|Suomijos]] karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.
 
1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. Po to, kai Suomija šias pretenzijas atmetė, 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį. Formalus pretekstas – suomių įvykdytas artilerinis sovietų kariuomenės dalinių apšaudymas (vėlesni duomenys liudija, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietų kariuomenė). [[TautųPirminiu Sąjunga]]Sovietų pasmerkėSąjungos sovietųkaro invazijątikslu irbuvo 1939 m.okupuoti [[gruodžiovisą 14]]Suomijos dteritoriją. pašalino pradžių skaičiumi Tautųir Sąjungosmaterialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai pavyko puolimą sustabdyti. <ref>{{citeTik webpo |title=esminių Leaguepersigrupavimų ofir Nations'pastiprinimų expulsionRaudonajai ofarmijai the1940 Um.S vasario mėn.S pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.R Karas baigėsi [[1940]] m. |url=[[kovo http://www.ibiblio13]] d.org/pha/policy/1939/391214a.html pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|date=Maskvos 14taikos Decembersutartį]]. 1939Suomijai |work=pavyko |publisher=išsaugoti Leaguenepriklausomybę, oftačiau Nationji |accessdate=24neteko Julydidelės 2009}}</ref>savo teritorijos dalies.
 
Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. <ref>[[#Glanz1998|Glanz (1998)]]. p. 58.</ref><ref name="Ries3">[[#Ries1988|Ries (1988)]]. p. 56.</ref> Karo eiga atvėrė Raudonosios armijos silpnąsias puses, kurios sovietų vadovybę privertė imtis plačių reformų, taip pat prisidėjo prie to, kad Vokietija ruošdamasis karui su sovietais nepakankamai įvertino Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.
Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko didelės savo teritorijos dalies.
 
Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. <ref>[[#Glanz1998|Glanz (1998)]]. p. 58.</ref><ref name="Ries3">[[#Ries1988|Ries (1988)]]. p. 56.</ref>
 
KaroSuomijoje metukova žuvosu arbasovietais buvopadėjo sužeistisuvienyti apieSuomijos 70visuomenę, 000kuri suomiųtebejautė susiskaldymą po [[Suomijos pilietinis karas|Suomijos pilietinio karo]]. DėlSovietai sovietųprarado nuostoliųreputaciją nėratarptautinėje sutariama,arenoje. tačiau[[Tautų paprastaiSąjunga]] jiepasmerkė laikomisovietų kartaisinvaziją didesniaisir 1939 m. Suomijos[[gruodžio 14]] d. Žiemospašalino karas parodė, kadTautų efektyviaiSąjungos. organizuota<ref>{{cite kariuomenėweb gali|title= pasipriešintiLeague netgiof gerokaiNations' stipresnėmsexpulsion priešoof pajėgomsthe U.S.S.R. Sovietai|url= karehttp://www.ibiblio.org/pha/policy/1939/391214a.html patyrė|date= didelius14 nuostoliusDecember ir1939 prarado|work= reputaciją|publisher= tarptautinėjeLeague arenoje.of Nation |accessdate=24 July 2009}}</ref> Taikos sutartis sutrukdė Prancūzijos ir Britanijos intervencijos į Suomiją per šiaurinę Skandinavijos dalį planams. Vienas pagrindinių šių planų tikslų buvo užsitikrinti Švedijos geležies rūdos kasyklų kontrolę ir nutraukti geležies rūdos tiekimą Vokietijai.
 
== Priešistorė ==
[[Vaizdas:SJ5 Miljoonalinnake Mannerheim Line.png|thumb|200px|Manerheimo linijos įtvirtinimai]]
 
IkiNuo [[1809]] m. Suomija buvo rytine [[Švedija|Švedijos]] karalystės dalimi. Rusija užkariavo Suomiją ir pavertė ją autonomine valstybe [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Suomija turėjo plačią autonomiją ir savo Senatą iki pat XIX a. pabaigos, kai prasidėjo Suomijos rusifikacijos politika, kurios tikslas buvo sustiprinti centrinę valdžią ir suvienyti imperiją. Rusifikacijos pastangos paskatino suomių siekius įgauti daugiau autonomijos ir apsisprendimo teisę. Suomijos nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Po Spalio revoliucijos bolševikams perėmus valdžią ir prasidėjus Rusijos pilietiniam karui 1917 m. gruodžio mėn. Suomija paskelbė nepriklausomybę. Leninas didesne grėsme laikė baltųjų armijas, o ne Suomijos nepriklausomybę, todėl jau po trijų savaičių pripažino Suomijos nepriklausomybę.<ref>William R. Trotter: A Frozen Hell. Algonquin Books, Chapell Hill 1991, P. 3–12.</ref>
 
Nepriklausomą Suomiją netrukus sukrėtė pilietinis karas, kurį sukėlė perversmą bandę įvykdyti socialistai, kuriuos palaikė Rusijos bolševikai. Prieš socialistus kovojusioms pajėgoms, kurioms vadovavo Carl Gustaf Emil Mannerheim ir palaikė vokiečiai, pavyko karą laimėti. Didžioji dalis socialistų vadovybė pabėgo į Rusiją. Po sovietų įsikišimo į Suomijos pilietinį karą 1918 m., formali taika nebuvo sudaryta. Suomijoje pilietinis karas dažnai buvo interpretuojamas kaip išsivadavimo karas su Rusija, santykiai tarp valstybių ir toliau išliko įtempti. Prie to prisidėjo pastangos sukurti Didžiąją Suomiją prijungiant prie Suomijos teritorijas Karelijoje. 1918-20 m. formaliai vyriausybės nepalaikomi Suomijos savanoriai atliko kelis žygius į sovietų Kareliją, tačiau ten įsitvirtinti jiems nepavyko. 1920 m. abi valstybės sudarė Tartu taikos sutartį. Didžiosios Suomijos idėja išliko gyva, 1922 m. įkurta Akademinė Karelijos draugija (Akateeminen Karjala-Seura) propagavo Rytų Karelijos prijungimo prie Suomijos idėją.
[[Pirmasis pasaulinis karas]] ir Rusijos imperijos žlugimas suteikė Suomijai galimybę [[1917]] m. [[gruodžio 6]] d. paskelbti nepriklausomybę. Naujoji bolševikinė Rusijos vyriausybė buvo silpna ir įsitraukusi į [[Rusijos pilietinis karas|pilietinį karą]], dėl to jau po trijų savaičių pripažino Suomijos nepriklausomybę. Visiškas [[suverenitetas]] buvo pasiektas [[1918]] m. gegužės mėnesį, kai baigėsi trumpas [[Suomijos pilietinis karas]] ir buvo išvytos bolševikų pajėgos. Po sovietų įsikišimo į Suomijos pilietinį karą 1918 m., formali taika nebuvo sudaryta.
 
[[1920]] m.Vėlesni Suomijašalių įstojosantykiai įbuvo [[Tautų"korektiški, Lyga|Tautųtačiau Lygą]]šalti".<ref>Pentti TrečiasisVirrankoski: irSuomen ketvirtasishistoria dešimtmečiai2. SuomijojeHelsinki pasižymėjo politiniu2001, nestabilumup. [[1931]] m782.</ref> buvo1932 uždrausta Suomijos komunistų partija, o kraštutinių dešiniųjų Lapua judėjimas organizavo antikomunistinius smurtinius išpuolius, kurių kulminacija buvo nepavykęs sukilimas [[1932]] m. Ketvirtojokaimyninės dešimtmečiošalys pabaigojesudarė įNepuolimo eksportą orientuota Suomijos ekonomika augo irsutartį. kraštutiniųTarpusavio politiniųnepsitikėjimo judėjimųtuo įtakasumažinti menkonepavyko. Stalinizmo epochoje Sovietų Sąjungoje Suomija buvo vaizduojama kaip valdoma klastingos ir reakcingos fašistinės klikos. Po [[1938]] m. pradėjus siekti prie Sovietų Sąjungos prijungti visas buvusias Rusijos imperijos teritorijas, Sovietų Sąjungos taikinyje, kartu su [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybėmis]], atsidūrė ir Suomija.
 
== Karo metodai ==