Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 62:
Svarbiausia sėkmingų suomių veiksmų priežastimi tapo tam metui revoliucingos, pačių suomių sukurtos kariavimo metodikos. Skirtingai nuo daugelio [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] šalių, Suomija nebandė tobulinti [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios tranšėjinio karo metodų. Suomijos pastatyta [[Manerheimo linija]] buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis išnaikinamas, naudojant mobilius padalinius bei užmaskuotus [[dotas|dotus]]. [[Manerheimo linija|Manerheimo linijos]] dotai buvo slepiami už kalvų, šaudymo kryptys buvo nukreipiamos paraleliai fronto linijai arba netgi šiek tiek į [[Suomija|Suomijos]] teritorijos gilumą, todėl rusų vykdyti artileriniai parengimai būdavo neefektyvūs. Dar labiau karo eigą pakeitė suomių naudoti ginklai: apginklavusi karius [[pistoletas-kulkosvaidis|pistoletais-kulkosvaidžiais]], Suomija karių efektyvumą artimoje kovoje padidino keleriopai, o suomių dalinių mobilumas bei naktinės operacijos sovietų kariuomenei atnešdavo didžiulius nuostolius. Sovietų tankų puolimus efektyviai sustabdydavo itin mobilūs suomių tankų padaliniai.
Po ''Žiemos karo'' panašius kovos metodus dalinai ėmė perimti kitų šalių (ir Sovietų Sąjungos, ir [[Vokietija|Vokietijos]]) kariuomenės, o po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tokie metodai (greitos puolamosios operacijos, nestabili fronto linija, naktiniai veiksmai ir pan.) tapo įprastais visoms modernioms kariuomenėms
== Užsienio parama Suomijai karo metu ==
| |||