21:18, 27 rugpjūčio 2015 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai šaltiniai ← Prieš tai darytas keitimas		16:16, 30 rugpjūčio 2015 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 39: [[Vaizdas:Winterwaroverview.JPG\|thumb\|200px\|Karo veiksmų žemėlapis]] '''Žiemos karas''' ({{fi\|talvisota}}, {{ru\|Зимняя война}}<ref>[http://www.history.pu.ru/biblioth/novhist/mono/bar2/ В.Н. Барышников. От прохладного мира к Зимней войне. Восточная политика Финляндии в 1930-е годы. Санкт-Петербург, 1997.]; [http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.]; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7; [http://militera.lib.ru/h/kovalev_ea2/07.html Эрик Ковалев. Зимняя война балтийских подводных лодок (1939–1940 гг.). In: Короли подплава в море червонных валетов. М., 2006.~~]; [http://www.otvaga2004.narod.ru/photo/winterwar/wwar1.htm М. Коломиец. Танки в Зимней войне 1939–1940. In: «Фронтовая иллюстрация», 2001~~]</ref>, {{sv\|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga\|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija\|Suomijos]] karas, ~~prasidėjęs~~vykęs ~~sovietų~~nuo ~~puolimu~~1939 ~~[[1939]]~~ m. [[lapkričio 30]] d. ~~Formalus~~iki ~~pretekstas –~~1940 suomių įvykdytas artilerinis sovietų kariuomenės dalinių apšaudymas (vėlesni duomenys liudija, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietų kariuomenė). [[Tautų Sąjunga]] pasmerkė sovietų invaziją ir 1939 m. ~~[[gruodžio~~kovo ~~14]]~~13 d. pašalino ją iš Tautų Sąjungos. <ref>{{cite web \|title= League of Nations' expulsion of the U.S.S.R. \|url= http://www.ibiblio.org/pha/policy/1939/391214a.html \|date= 14 December 1939 \|work= \|publisher= League of Nation \|accessdate=24 July 2009}}</ref> 1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas Karelijos sąsmaukoje, motyvuodami, kad tai esą būtina Leningrado saugumui užtikrinti. Po to, kai Suomija šias pretenzijas atmetė, 1939 m. lapkričio 30 d. Raudonoji Armija užpuolė kaimyninę šalį. Formalus pretekstas – suomių įvykdytas artilerinis sovietų kariuomenės dalinių apšaudymas (vėlesni duomenys liudija, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietų kariuomenė). [[Tautų Sąjunga]] pasmerkė sovietų invaziją ir 1939 m. [[gruodžio 14]] d. pašalino ją iš Tautų Sąjungos. <ref>{{cite web \|title= League of Nations' expulsion of the U.S.S.R. \|url= http://www.ibiblio.org/pha/policy/1939/391214a.html \|date= 14 December 1939 \|work= \|publisher= League of Nation \|accessdate=24 July 2009}}</ref> Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas\|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas\|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. <ref>[[#Glanz1998\|Glanz (1998)]]. p. 58.</ref><ref name="Ries3">[[#Ries1988\|Ries (1988)]]. p. 56.</ref>▼ Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis\|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko didelės savo teritorijos dalies. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis\|Maskvos taikos sutartį]]. Dėl šio karo Suomija prarado dešimtadalį teritorijos, tačiau įstengė išsaugoti nepriklausomybę ir parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietai kare patyrė didelius nuostolius ir prarado reputaciją tarptautinėje arenoje. Sovietų pajėgoms nepavyko užkariauti visos Suomijos, buvo tik atplėšta didelė šios šalies teritorija, tačiau Suomija išsaugojo savo nepriklausomybę. ▲Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas\|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas\|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. <ref>[[#Glanz1998\|Glanz (1998)]]. p. 58.</ref><ref name="Ries3">[[#Ries1988\|Ries (1988)]]. p. 56.</ref> Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos. Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietai kare patyrė didelius nuostolius ir prarado reputaciją tarptautinėje arenoje. Taikos sutartis sutrukdė Prancūzijos ir Britanijos intervencijos į Suomiją per šiaurinę Skandinavijos dalį planams. Vienas pagrindinių šių planų tikslų buvo užsitikrinti Švedijos geležies rūdos kasyklų kontrolę ir nutraukti geležies rūdos tiekimą Vokietijai. == Priešistorė ==

Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų