Andriejus Bobola: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S DYGLYS pervadino puslapį Andriejus Bobola į Šv. Andriejus Bobola |
|||
Eilutė 37:
== Biografija ==
[[Vaizdas:Wilno - relikwiarz Andrzeja Boboli.JPG|thumb|240px|Šv. Andriejaus Bobolos relikvijos [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje]]]]
Gimęs [[1591]] m. Sandomieže (''Sandomierz'', Lenkija), Andriejus Bobola [[1611]] m. įstojo į Jėzaus Draugiją. [[1622]] m. įšventintas kunigu jis buvo vienos Vilniaus marijinės kongregacijos pamokslininkas ir vadovas. Nuo [[1636]] m. jis tapo keliaujančiu misionieriumi ir siekė sutaikyti stačiatikius su Šventuoju Sostu.
Iš tiesų XVII amžiaus rytinėje Lietuvos–Lenkijos dalyje padėtis buvo sunki. Šiose žemėse kryžiavosi Romos ir Maskvos įtakos. Kai kurie iš krikščionių stačiatikių siekė vienybės su [[Roma]], kiti – ne. Lotyniškoji kultūra traukė Rusijos diduomenę. Stačiatikiai jautėsi pavojuje, susidėjo su kazokais, kurie vykdė tam tikrą kryžiaus žygį prieš katalikus.
[[File:Andreas Bobola Pinsk.jpg|thumb|Šv. A. Bobolos palaikai Pinsko katedroje. 1780 m.|240x240px]]
[[1611]] metais [[Vilnius|Vilniuje]] jis įstojo į [[Jėzaus Draugija|Jėzaus draugiją]], [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] studijavo filosofiją ir teologiją, dirbo įvairiuose Lietuvos jėzuitų provincijos namuose. Vilniuje šv. Andriejus Bobola praleido beveik trečdalį savo gyvenimo. Net dvylika metų jis dirbo [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčioje]]: buvo pamokslininkas, nuodėmklausys, bažnyčios rektorius, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai. Būtent šioje bažnyčioje 1622 metais jis buvo įšventintas kunigu, o 1630-aisiais davė iškilmingus vienuolio įžadus.
Šv. Andriejus Bobola – vienas jėzuitų kankinių, atidavusių gyvybę už tikėjimą. Per 1655 metų [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|Lenkijos ir Lietuvos karą su Maskva]] Lietuvoje siautėję kazokai rodė ypatingą neapykantą tam, kas katalikiška. Apaštalavimu pagarsėjęs tėvas Bobola buvo jų užkluptas. Atsisakęs atsižadėti katalikų tikėjimo, buvo varomas į [[Ivanava|Polesės Janovą]] ir žiauriai kankinamas. Nepaprastai žiaurius kankinimus užbaigė mirtini kardo kirčiai. Tai įvyko 1657-ųjų gegužės 16-ąją.
| |||