Ingušai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
Ingušų istorija glaudžiai susijusi su čečėnais. Jų bendri protėviai buvo vainachų gentys. Kalnuose ingušai gyveno atskiromis bendruomenėmis: galgajų (chamchinų), corių, džeirachų, mecchalių. Nuo [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] pradėjo keltis į lygumas. XVI a. pabaigoje dauguma ingušų priėmė islamą. Jie daugiausia kėlėsi į Taro slėnį ir kitur aplink Kambilejevkos upę. XVII a. prie jos įkūrė Ongušto gyvenvietę (nuo jos kilo ingušų egzonimas), esančią dabartinės Šiaurės Osetijos Priekalnių rajone. Galutinai vainachų gentys į čečėnų ir ingušų grupes suskilo XVIII a.
[[1810]] m. buvo užkariauti rusų, tačiau skirtingai nuo daugelio kitų Kaukazo tautų nedalyvavo karuose su Rusija XIX a. viduryje.<ref>'''Ingushetiya.''' (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref> [[1817]] m. dauguma Sunženo rajono gyventojų perkelta į [[Nazranė|Nazranę]].
[[1924]] m. sudaryta Ingušų autonominė sritis (su sostine [[Vladikaukazas|Vladikaukaze]]), [[1934]] m. ji sujungta su Čečėnija – sudaryta Čečėnijos–Ingušijos autonominė sritis (vėliau – respublika).
| |||