Liudvikas Zamenhofas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10:
| mirties vieta = [[Varšuva]], [[Lenkija]]
| tautybė = žydas
| sutuoktinis = [[Klara Zamenhof|Klara Zilbernik]]
| tėvas = [[Markus Zamenhofas]]
| motina = [[Rozalija Zamenhof]]
Eilutė 34:
[[1858]] m. Balstogėje (dabartinė Lenkijos dalis, kuri tuo metu priklausė Rusijos imperijai) susituokė Liudviko tėvai – 21 metų mokytojas Markas Zamenhofas ir aštuoniolikmetė Rozalija Sofer. Liudvikas – pirmasis vaikas iš devynerių.
[[1863]] m. [[Kaunas|Kaune]] gimė [[Klara Zamenhof|Klara Zilbernik]] – būsima Liudviko žmona. [[1865]] m. Liudvikas pradėjo mokytis keturmetėje mokykloje. Ją baigęs tęsė mokslus gimnazijoje. Ten jis mokėsi ir kelias užsienio kalbas. Zamenhofas gimnaziją baigė sidabro medaliu.
[[1872]] m. Liudvikas pradėjo galvoti apie visiems bendrą kalbą, kadangi kalbų įvairovė, jo nuomone, yra nesusikalbėjimo priežastis. Kitais metais Zamenhofų šeima apsigyveno [[Varšuva|Varšuvoje]] ir Liudvikas tapo Filologinės Gimnazijos mokiniu.
[[1874]] m. Liudvikas vis dažniau nagrinėjo bendros kalbos problemą. Iš pradžių jis mąstė apie graikų, vėliau – lotynų kaip bendrą kalbą, tačiau greit suprato, kad šios kalbos yra pernelyg sunkios. Jis suvokė, kad nė viena gimtoji kalba nebus pasirinkta visų vyriausybių kaip bendra kalba. Todėl kilo mintys apie dirbtinę kalbą. Liudvikas, mokydamasis anglų kalbos, pastebėjo, kad jos gramatika nėra sudėtinga. Ji bent jau buvo lengvesnė už rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų gramatikas. Tada jis padarė išvadą, kad bendrai kalbai sunki gramatika nereikalinga. Jis norėjo, kad kalba turėtų lengvas gramatikos taisykles ir naudotų Europos kalbų žodžius. Liudvikas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panašiai. Taip pat jis pastebėjo, kad naudojant priešdėlius ir priesagas galima žymiai sumažinti žodžių skaičių.
| |||