Klaipėdos radijo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Iš pradžių buvo planuojama, kad Klaipėdos radijo stoties galia bus 50 kW ir ji dirbs 1348 kHz dažniu (222,6 m banga)<ref>Kurt Wagenführ. Welt Rundfunk-Atlas. Berlin, 1936, 27 p.</ref> – šis dažnis Lietuvai buvo skirtas [[1933 m.]] [[Liucerna (Šveicarija)|Liucernoje]] vykusioje Europos radiofoninėje konferencijoje<ref>Europäischer Rundfunkvertrag. Montreux, 1939, 35 p.</ref>. Tačiau [[1936 m.]] kovą ji pradėjo bandomąsias transliacijas (buvo grojama muzika iš plokštelių) 977 kHz dažniu. Šių transliacijų metu paaiškėjo, kad Klaipėdai trukdo gretimais dažniais dirbančios [[Odesa|Odesos]] ir [[Torunė]]s radijo stotys, todėl nuo [[1936 m.]] [[balandžio 21]] d. dažnis buvo pakeistas į 565 kHz, o 1348 kHz atiteko [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] radijo stočiai. [[1939 m.]] Europos radiofoninė konferencija Klaipėdai (kurią tuo metu jau buvo užėmusi Vokietija) skyrė kitą dažnį – 1384 kHz (216,8 m banga), o Lietuvai - 1285 kHz (233,5 m), tačiau prasidėjęs karas viską sumaišė, ir Klaipėdos radijo stotis pradėjo dirbti 1285 kHz dažniu.
 
Vokietmečiu Klaipėdos radijo stoties viršininkas buvo telegrafo inspektorius Otto Böhnke ({{lt|Benkis}}), tarpukariu buvęs aktyvus Klaipėdos [[trumpabangininkas]] (šaukinys - LY1B).
 
[[1944 m.]] pabaigoje prie Klaipėdos artėjant frontui vokiečiai išmontavo siųstuvą bei anteną ir išsivežė juos į Vokietiją. Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] nebenaudojamame stoties pastate buvo įkurta [[Jakų pradinė mokykla]]. Stotis atstatyta nebuvo, ir Klaipėdoje liko be savos radiofoninės stoties iki pat [[1958 m.]], kai pradėjo veikti [[Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas|retransliatorius Giruliuose]], per kurį imta retransliuoti radijo ir TV programas iš Vilniaus ir Maskvos.
43 579

pakeitimai