Fernand Léger: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Polis Sinjakas<br />{{Fr|Fernand Léger}} | paveikslėlis = Seurat Paul Signac.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = P. Sinjako p... |
(Jokio skirtumo)
|
11:05, 21 rugpjūčio 2015 versija
| Polis Sinjakas pranc. Fernand Léger | |
|---|---|
| |
| P. Sinjako portretas, 1890 m. Ž. Sera piešinys | |
| Gimė | 1881 m. vasario 4 d. Aržantanas |
| Mirė | 1955 m. rugpjūčio 17 d. (74 metai) Žif-siur-Ivete |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Kubizmas/br>Abstrakcionizmas |
Fernanas Leže (pranc. Fernand Léger, 1881 m. vasario 4 d., Aržamtanas – 1955 m. rugpjūčio 17 d., Žif-siur-Ivete) – XX a. Prancūzijos tapytojas, dekoratorius, dizaineris, kino kūrėjas.
Biografija
Josefas Fernanas Anri Leže gimė 1881 m. vasario 4 d. Aržantane, Prancūzijoje. 1897 − 1899 m. mokėsi pas architektą Kane. 1900 m. F. Leže apsigyveno Paryžiuje ir dirbo pagalbiniu piešėju architektūriniams projektams. 1903 m. pradėjo lankyti užsiėmimus Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje. Taip pat mokėsi Juliano akademijoje. Pirmieji F. Leže kūriniai, datuojami nuo 1905 m., buvo įtakoti impresionizmo. F. Leže didelę įtaką paliko 1907 m. P. Sezano retrospektyvinė paroda ir susipažinimas su ankstyvaisiais kubizmo P. Pikaso ir Ž. Brako darbais. Tarp 1911 ir 1914 m. F. Leže kūriniai tapo vis labiau abstraktesniais, jo paletė susitraukė iki pagrindinių spalvų ir jis dažnai naudojo tik juodą ir baltą. 1912 m. jis pirmąkart eksponavo atskiroje parodoje Galerie Kahnweiler Paryžiuje.
1914 − 1917 m. F. Leže tarnavo kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metu karo inžinieriu (saperiu). Buvo apnuodytas atakos Verdeno mūšio metu. 1917 m. jis nutapė „Kortų vakarėlį“, paremtą savo draugų kareivių eskizais, kuris buvo pirmuoju F. Leže kūriniu, susijusiu su to meto gyvenimiškąja realybe. Nuo 1917 m. jo kūryboje prasidėjo „mechaninis“ periodas, kai paveiksluose objektai, įskaitant žmones, vaizduojami įvairių mechaniškų profilių formų. F. Leže yra sukūręs tokių natiurmortų, statybų vaizdų. 1921 m. paveikslas „Trys moterys“ yra laikomas būdingu tokios tapybos pavyzdžiu.
Po 1920 m. F. Leže bendradarbiavo su Blezu Sendraru kinematografijoje ir kūrė kostiumus, dekoracijas Rolf de Maré šokio kolektyvui Ballets Suédois („Švedų baletai“). 1924 m. F. Leže sukūrė savo filmą Ballet mécanique, kuris buvo sudarytas iš eilės nesusijusių fotografinių vaizdinių, kuriuos ruošė Man Ray, muziką sukūrė Dudley Murphy. 1924 m. F. Leže įkūrė studiją su Amédée Ozenfant ir 1925 m. pristatė savo pirmuosius monumentaliuosius dailės kūrinius Korbiuzjė paviljone Tarptautinėje dekoratyviosios dailės parodoje. 1931 m. F. Leže lankėsi JAV. 1935 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejus ir Čikagos meno institutas organizavo F. Leže parodas.
Antrojo pasaulinio karo 1940 − 1945 metais F. Leže gyveno JAV. Po to grįžo į Prancūziją, įstojo į komunistų partiją. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį F. Leže užsiėmė plačia menine veikla: iliustravo knygas, tapė monumentalias kompozicijas, kūrė vitražus, mozaikas, keraminę skulptūrą, scenos dekoracijas ir kostiumus. Jo projektais buvo: Notre-Dame de Toute-Grâce mozaikinis fasadas Aukštutinėje Savojoje (1949), mozaika Amerikiečių karių memoriale Bastonėje (1950) ir sienų tapyba Jungtinių Tautų pastate Niujorke (1952). 1955 m. jis laimėjo Didįjį prizą San Paulo bienalėje. Fernanas Leže mirė 1955 m. rugpjūčio 17 d. Žif-siur-Ivete vietovėje piečiau Paryžiaus. Jo kūrybai būdingos industrializuotos vaizduojamų objektų formos ir kubizmo įtaka. 1960 m. Bioto mieste, Prancūzijos pietuose, atidarytas F. Leže vardo muziejus.