Élisabeth Vigée Le Brun: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Elisabeth Louise Vigée Le Brun - Self-Portrait - Google Art Project.jpg|thumb|right|200px| Elizabet Vižė-Lebren autoportretas, 1781 m.]]
'''Elizabet Vižė Lebren''' (pilniau, Marija Luiza Elizabet Vižė-Lebren, {{fr|Marie-Louise-Élisabeth Vigée-Lebrun}}, 1755 m. balandžio 16 d., [[Paryžius]] – 1842 m. kovo 30 d., ten pat) – XVIII a. pb. ir XIX a. pr. [[Prancūzija|Prancūzijos]] tapytoja, [[portretas|portretistė]].
== Biografija ==
 
Elizabet Vižė gimė 1755 m. balandžio 16 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Jos tėvas Luji Vižė buvo pastelinių portretų tapytojas ir mirė, kai dukteriai buvo 12 metų. Elizabet Vižė išsimokslino daugiausiai savarankiškai kopijuodama Paryžiuje buvusius dailės darbus. Ji tobulinosi pas menkai žinomus tapytojus Gabriel Briard (1725−1777) ir Pierre Davesne (veikė 1764−1796). 1776 m. ji ištekėjo už įtakingo Paryžiaus dailės kūrinių dilerio Žano Baptisto Pjero Lebreno (1748−1813). Pora susilaukė vienos dukters Žanos Julijos Luizos (1780−1819). 1778 m. Elizabet Vižė-Lebren buvo pakviesta nutapyti karalienės [[Marija Antuanetė|Marijos Antuanetės]] portretą. Tai buvo tapytojos sėkmė. Ji buvo priimta į karališkojo dvaro aplinką, su karaliene tapo draugėmis. Elizabet Vižė-Lebren nutapė daugiau nei 20 Marijos Antuanetės portretų.
 
1782 m. su vyru Elizabet keliavo po Nyderlandus, susipažino su [[Rubensas|Rubenso]] kūryba, jos tapyboje didesnę reikšmę įgavo spalvos. 1783 m. ji buvo iškelta į Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narius, eksponavo Akademijos Salone ir susilaukė didelio publikos susidomėjimo, nustelbė kitą tapytoją-moterį [[Adélaïde Labille Guiard]] (1749−1803). 1789 m. prasidėjus [[Prancūzijos revoliucija|Didžiajai Prancūzijos revoliucijai]] tapytoja pasitraukė iš Paryžiaus ir 12 metų praleido kelionėse po Italiją, Vokietiją, Austriją, Rusiją ir Angliją tapydama karališkųjų ir turtingųjų giminių atstovų portretus. Po to, kai [[Napoleonas]] įkūrė Prancūzijos imperiją, Elizabet Vižė-Lebren 1805 m. grįžo į Paryžių. 1807-08 m. viešėjo Šveicarijoje. 1835 − 1837 m. buvo publikuoti 3 tomai jos atsiminimų knygos, pavadinimu ''Souvenirs de ma vie'' („Suvenyrai“). Savo gyvenimo metu ji buvo garsia ir populiaria dailininke. Elizabet Vižė-Lebren mirė 1842 m. kovo 30 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Palaidota [[Luvesjenas|Luvesjeno]] kapinėse. Ji nutapė apie 600 portretų ir 200 peizažų. Jos kūryba priskiriama vėlyvajam [[rokokas|rokokui]] su klasicizmo apraiškomis.
 
== Darbų galerija ==