'''Anri Matisas''' ({{fr|Henri Matisse}}; g. [[1869]] m. [[gruodžio 31]] d. – [[1954]] m. [[lapkričio 3]] d.) – prancūzų menininkas ir skulptorius, [[fovizmas|fovizmo]] srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu.
Gimė [[Le Kato Kambrezi]] (''Le Cateau-Cambrésis'') miestelyje [[Šiaurė (departamentas)|Šiaurės departamente]]. [[1892]] m. atvyko į [[Paryžius|Paryžių]], kur mokėsi Žiuljano menų akademijoje pas [[Adolphe-William-Adolphe Bouguereau|Adolfą Viljamą Burgo]], o 1895–1898 m. – pas [[Gustave Moreau|Giustavą Moro]]. Pradžioje kopijavo savo mėgiamus senuosius prancūzų ir olandų menininkus. Domėjosi neoimpresionizmu (daugiausia [[Paul Signac|Polio Sinjako]] kūryba), islamo menu, [[Paul GogenGauguin|Polio Gogeno]] kūryba. 1905 m. pradėjo fovizmo judėjimą. Tai buvo atsakas į to meto niūrų meną. Ryškiuose ir kontrastinguose darbuose siekia išreikšti idiliškas, entuziastingas, nesibaigiančio šokio scenas<ref>http://bse.sci-lib.com/article074377.html</ref>. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
Didžiąją gyvenimo dalį praleido [[Prancūzijos Rivjera|Prancūzijos Rivjeroje]]. Mirė [[Nica|Nicoje]].
