Sapropelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildymas |
sujungiu atsikartojančius dalykus |
||
Eilutė 1:
'''Sapropelis''' (iš {{grc|saprós}} – 'puvimas' ir ''pelós'' – 'dumblas, purvas') – [[dumblas|dumblingos]] nuosėdos ar nuogulos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių ([[ežeras|ežerų]], [[tvenkinys|tvenkinių]], [[kūdra|kūdrų]]) dugne. Koloidinėje padėtyje turi daug organinių medžiagų (ligninų-humuso kompleksas, [[angliavandeniai]], [[bitumas|bitumai]]). Grynu sapropeliu vadinamas turintis 1-10 % priemaišų.
Sapropelis susidaro užaugančiuose, sekliuose, senatvės stadijos ežeruose bei ežerinės kilmės [[pelkė]]se iš planktoninių ir bentosinių organizmų likučių ir sąnašų (smėlio, molio, kalkių). Lietuvoje būdingas jo storis 1–2 m, kartais iki 5 m. Gryno sapropelio yra ~1 mlrd. m³, o su priemaišomis – ~6 mlrd. m³<ref>{{TLE|3|627||Sapropelis}}</ref>.
Turi iki 30 % puvenų, iki 2 % azoto, nemaža fosforo, kalio junginių, mikroelementų, kai kurių vitaminų. Sapropleyje yra daug kalcio, fosforo, geležes junginių, o beveik nėra smėlio ir molio. Sapropelis tinkamas purvo procedūroms, [[klijai|klijų]], [[plastmasė]]s gamybai. Dedamas kaip priedas į gyvulių, paukščių [[pašaras|pašarą]], tinkamas [[daržas|daržams]], [[laukas (žemės ūkis)|laukams]] tręšti. Dedamas į pašarus ar lesalus.<ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija / Vyriausioji enciklopedijų redakcija: J. Zinkus (vyr. red.)… [et al.]. – Vilnius : Mokslas, 1976–1985. – T. 1 : A-Bangis. – 1976. – 640 p., [13] žml. lap. : iliustr.</ref>
== Šaltiniai ==
|