Vikipedija

Čikagos lietuvių opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Tutita2 (aptarimas | indėlis)
1 515 keitimai
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
{{gcheck}}
'''Čikagos lietuvių opera''' – lietuvių [[opera]] [[Čikaga|Čikagoje]].
 
== Istorija ==
Garsusis kompozitorius ir dirigentas [[Richard Strauss]] operą apibūdino šitaip: „Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų, tai aukščiausias civilizacijos žiedas”. Šiuos žodžius galima pritaikyti ir lietuvių operai Čikagoje, kuri prieš keletą metų atšventė savo 50 - ies metų veiklos sukaktį. Kad toli nuo savo tėvynės gyvenantys lietuviai galėjo sukurti ir pusšimtį metų išlaikyti gyvą, veiklią, nerodančią nuovargio ar apatijos žymių operą - tikrai nemažas laimėjimas, juolab, kad [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Amerikoje]] nei viena kita tautinė grupė, net nepalyginamai gausesnė kaip lietuviai, operos kolektyvo neturi. Tų dešimtmečių eigoje Čikagos lietuvių opera pastatė daugiau kaip 30 pasaulinio masto kompozitorių operų (kai kurios buvo kartojamos). Svarbiausia – visos operos buvo dainuojamos tik lietuvių kalba, nors kartais pagrindinius vaidmenis atlikdavo kitataučiai solistai, o į [[Choras|chorą]] įsijungdavo lietuviškai nemokantys dainininkai. [[1990 m.|1990]] m. kovo 11-ąją, [[Lietuva|Lietuvai]] atkūrus nepriklausomybę ir sugriuvus „[[Geležinė uždanga|Geležinei uždangai]]”, į Lietuvių Operos pastatymus yra kviečiami dainininkai iš Lietuvos, tuo būdu publika, net neišvykusi iš Čikagos, gali susipažinti su geriausiomis Lietuvos operos meno pajėgomis.
Garsusis kompozitorius ir dirigentas Richard Strauss taip apibūdinęs operą: „Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų, tai aukščiausias civilizacijos žiedas”. Tuos žodžius galima pritaikyti ir Lietuvių Operai Čikagoje, prieš tris metus atšventusiai 50 metų veiklos sukaktį.
 
Lietuvių [[patarlė]] sako, kad „mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir lietuvių opera Čikagoje išaugo iš nedidelio – 40-ties dainininkų – Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos [[Tremtinys|Tremtinių]] vyrų choru), kuris susibūrė pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje atplūdus didžiajai lietuvių bangai. Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo [[1949 m.|1949]] metų pabaigoje, vadovo [[Alfonsas Gečas|Alfonso Gečo]] ir choro valdybos pirmininko Vytauto Radžiaus iniciatyva. Pirmasis choro koncertas, kartu su solistais – [[Stasys Baranauskas-Baras|Stasiu Baranausku]] (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, [[Izabelė Motekaitienė|Izabele Motekaitiene]], surengtas [[1950 m.|1950]] m. spalio mėn. viduryje čekų „Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo [[Aleksandras Kučiūnas]]. Pradžioje vyrų choras apsiribojo tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutikti. [[1954 m.|1954]] metais choro vadovavimą perėmus buvusiam [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] operų solistui [[Vladas Baltrušaitis|Vladui Baltrušaičiui]], o [[1955 m.|1955]] m. balandžio 24 d. surengus labai sėkmingą 5 - erių metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mints, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisinį veikalą, net operą. Ypač šią mintį puoselėjo choro valdybos pirmininkas Vytautas Radžius, nors dirigentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.
Kad toli nuo savo kilmės krašto gyvenantys lietuviai galėjo sukurti ir pusšimtį metų išlaikyti gyvą, veiklų, nerodantį nuovargio ar apatijos žymių, operos vienetą, tai tikrai nemažas laimėjimas, juo labiau, kad Amerikoje nei viena kita tautinė grupė, net nepalyginamai gausesnė kaip lietuviai, operos kolektyvo neturi.
 
VerdiČikagos „Rigoletto”lietuvių Mariaoperos gimnazijojepradžia scenojelaikytina rampos[[1956 šviesasm.|1956]] išvydo 1957 m. kovoliepos 307-oji, dkai vykusiame choro valdybos posėdyje pagaliau nuspręsta statyti [[Giuseppe Verdi]] operą „[[Rigoletto]]”. Šis veikalas pasirinktas todėl, okad joschoro antrasispartiją spektaklisdainuoja įvykovien tojevyrai, pačiojebe salėjeto Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę „Rigoletto” partiją. Verdi „Rigoletto” Maria gimnazijos scenoje [[rampa|rampos]] šviesas išvydo [[1957 m.|1957]] m. kovo 30-31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas mūsų spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!▼
Tų dešimtmečių eigoje Lietuvių Opera Čikagoje pastatė daugiau kaip 30 pasaulinio masto kompozitorių, operų (kai kurios buvo kartojamos). Svarbiausia – visos operos buvo dainuojamos tik lietuvių kalba, nors kartais pagrindinius vaidmenis atlikdavo kitataučiai solistai, o į chorą įsijungdavo lietuviškai nemokantys dainininkai.
 
Pirmojo sėkmingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir tarpiaisparčiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams nėra daug. Pirmoji opera, nedaugkurioje dainavo ir moterys - [[Charles Gounod]] „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir tegalimapublikos rastiovacijų.▼
1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir sugriuvus „geležinei uždangai”, į Lietuvių Operos pastatymus yra kviečiami dainininkai iš Lietuvos, tuo būdu publika, net neišvykusi iš Čikagos, gali susipažinti su geriausiomis Lietuvos operinio meno pajėgomis.
 
Ilgainiui buvokeitėsi pakeistas ir dainos vienetokolektyvo pavadinimas. Vyrų choras tapo Lietuvių Opera (pavadinimas įregistruotas atitinkamose valdžios įstaigose). Tačiau nei pavadinimo pakeitimas, nei nuolat besikeičiantys choristai, solistai, dirigentai bei statomos vis kitos operos, nepakeitė pirminiopirminės užmojoidėjos: kone kasmet lietuviškai publikai padovanoti operą lietuvių kalba.▼
Lietuvių patarlė sako, kad „mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir Lietuvių Opera Čikagoje išaugo iš nedidelio – 40-ties dainininkų – vyrų dainos vieneto, Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos Tremtinių vyrų choru), kuris susikūrė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje, atplūdus didžiajai lietuvių bangai.
 
Per eilę metų Lietuvių operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas – pastatė 14 operų; [[Vytautas Marijošius]] – pastatė 6 operas; [[Aloyzas Jurgutis (1939)|Aloyzas Jurgutis]] – pastatė 3 operas; [[Arūnas Robertas Kaminskas]] – pastatė 5 operas; [[Bronius Kazėnas]] – pastatė 1 operą; [[Julius Geniušas]] – pastatė 1 operą; [[Vytautas Viržonis]] – pastatė 4 operas. Ilgiausiai Čikagos lietuvių operai vadovavo [[Alvydas Vasaitis]] – pastatė 19 operų. Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai (Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, [[Kazys Skaisgirys]], Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.
Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo 1949 metų pabaigoje, vadovaujant muz. Alfonsui Gečiui, o choro valdybai pirmininkaujant Vytautui Radžiui. Pirmasis Vyrų choro koncertas, kartu su solistais – Stasiu Baranausku (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, Izabele Motekaitiene, suruoštas 1950 m. spalio viduryje čekų „Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo muz. Aleksandras Kučiūnas.
 
Pradžioje Lietuvių operos pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seselių Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnės talpos Morton gimnazijos salę [[Cicero, IL|Sisero]] mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas spektaklis. Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau [[Sovietų okupacija Lietuvoje|okupacijos]] metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta K.V.[[Kazimieras Viktoras Banaitis|Kazimiero Viktoro Banaičio]] opera „Jūratė ir Kastytis“, J.[[Jeronimas Kačinskas|Jeronimo Kačinsko]] opera „Juodas laivas“ ([[libretas]] [[Algirdas Landsbergis|Algirdo Landsbergio]]); VVytauto Marijošiaus opera „Priesaika“ – (libretas pagal [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] Milžino„Milžino paunksmėpaunksmę“), J.[[Julius Gaidelis|Juliaus Gaidelio]] „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), [[Vytautas Klova|Vytauto Klovos]] „Pelenai“„Pilėnai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko [[1967 m.|1967]] m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta J.[[Jurgis Karnavičius (1884)|Jurgio Karnavičiaus]] opera „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių Operosoperos koncertas įvyko, [[1965 m.|1965]] metų birželio menėsįmėn., minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko G. Verdi „Requiem“ ir [[Bruno Markaitis|Bruno Markaičio]] „Vilniaus varpai“varpus“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas. [[1996 m.|1996]] m. Lietuvių operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos salėje vėl buvo pakartota Kazimiero Viktoro Baniačio „Jūratė ir Kastytis“ (pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972 m.), diriguojant Juliui Geniušui.▼
Pradžioje Vyrų choras pasitenkino tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutinkami. 1954 metais choro vadovavimą perėmus buvusiam Vilniaus ir Kauno operų solistui Vladui Baltruševičiui, o 1955 m. balandžio 24d. suruošus labai sėkmingą 5 metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mintį, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisinį veikalą, net operą. Ypač šią mintį siūlė choro valdybos pirm. Vytautas Radžius, nors dirigentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.
 
Kaip minėta, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių Operaiopera solistų nestokojo – jie buvo pakviečiami iš Lietuvos. Į choro eiles įsijungė ir neseniai į Ameriką atvykę dainininkai (kurie šiuo metu sudaro didžiąją choro dalį), tad galime būti tikri, jog neseniai 50-metį atšventusios Lietuvių Operosoperos veikla Čikagoje nesibaigs. 50 metį- mečio sukakties proga buvo linkima, kad V.Vytauto Klovos „Pilėnai“ būtų tik įžanga į naujus veiklos dešimtmečius, statant vis daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, supažindinant Amerikos Lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais, režisieriais, dailininkais.▼
Lietuvių Operos pradžia Čikagoje laikytina 1956-ųjų metų liepos 7-oji, kai tą dieną vykusiame Vyrų choro valdybos posėdyje buvo pagaliau padarytas nutarimas statyti Giuseppe Verdi „Rigoletto”. Ši opera pasirinkta dėl to, kad joje dainuoja vien vyrai, o , be to, Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę „Rigoletto” partiją.
 
▲Verdi „Rigoletto” Maria gimnazijoje scenoje rampos šviesas išvydo 1957 m. kovo 30 d., o jos antrasis spektaklis įvyko toje pačioje salėje kovo 31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas mūsų spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!
 
▲Pirmojo sėkmingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir tarpiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams, nedaug tegalima rasti.
 
Pirmoji opera kartu, kurioje dainavo ir moterys, Goundot „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir publikos pritarimo.
 
▲Ilgainiui buvo pakeistas ir dainos vieneto pavadinimas. Vyrų choras tapo Lietuvių Opera (pavadinimas įregistruotas atitinkamose valdžios įstaigose). Tačiau nei pavadinimo pakeitimas, nei nuolat besikeičiantys choristai, solistai, dirigentai bei statomos vis kitos operos, nepakeitė pirminio užmojo: kone kasmet lietuviškai publikai padovanoti operą lietuvių kalba.
 
Per eilę metų Lietuvių Operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas – 14 operų; Vytautas Marijošius – 6 operos; Aloyzas Jurgutis – 3 operos; Robertas Arūnas Kaminskas – 5 operos; Bronius Kazėnas – 1 opera; Julius Geniušas – 1 opera; Vytautas Viržonis – 4 operos. Ilgiausiai Lietuvių Operai Čikagoje yra vadovavęs muz. Alvydas Vasaitis – 19 operų.
 
Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai (Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, Kazys Skaisgiris, Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.
 
Pradžioje Lietuvių Operos Čikagoje pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seselių Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnės talpos Morton gimnazijos salę Cicero mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas pastatymas.
 
▲Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau okupacijos metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta K.V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, J. Kačinsko „Juodas laivas“ (libretas Algirdo Landsbergio); V Marijošiaus „Priesaika“ – (libretas pagal Balio Sruogos Milžino paunksmė), J. Gaidelio „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), Vytauto Klovos „Pelenai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko 1967 m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta J. Karnavičiaus „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių Operos koncertas įvyko, 1965 metų birželio menėsį, minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko Verdi „Requiem“ ir Markaičio „Vilniaus varpai“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas.
 
Lietuvių Operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos auditorijoje vėl buvo pakartota Kazio Viktoro Bainačio „Jūratė is Kastytis“ (pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972 m.), diriguojant Juliui Geniušui.
 
▲Kaip minėta, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių Operai solistų nestokojo – jie buvo pakviečiami iš Lietuvos. Į choro eiles įsijungė ir neseniai į Ameriką atvykę dainininkai (kurie šiuo metu sudaro didžiąją choro dalį), tad galime būti tikri, jog neseniai 50-metį atšventusios Lietuvių Operos veikla Čikagoje nesibaigs. 50 metį sukakties proga buvo linkima, kad V. Klovos „Pilėnai“ būtų tik įžanga į naujus veiklos dešimtmečius, statant vis daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, supažindinant Amerikos Lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais, režisieriais, dailininkais.
 
== Veikla ==
Lietuvių Operosoperos kolektyvą sudaro skirtingo amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Juos sieja vienas tikslas - meilė muzikai. Valdybos nariai, solistai, muzikos ir meno vadovai, choro nariai, bei operos choreografinės grupės šokėjai aukoja savo laiką ir energiją, siekdami išlaikyti daugiau nei prieš pusę amžiaus įkurtą organizaciją. Nuo pat pirmo, [[1957 m.|1957]] metais įvykusio operos pastatymospektaklio, buvo parodytas aukštas, profesinio rimtumo pasiruošimo lygis. Jis ne tik išlaikytas, bet dar ir patobulintas. Profesiniam, valstybės išlaikomam, teatrui reguliarus veiklos tęsimas yra normalus reiškinys, bet emigrantų tautinės grupės sukurtam laisvalaikio operos teatrui jo pastovumas vertinamas kaip išimtinis reiškinys. Per savo gyvavimą Lietuvių opera pastatė ne vieną dešimtį žymiausių operos kūrinių. Žiūrovų pageidavimu, vis dažniau yra statomos spalvingos ir nuotaikingos [[operetė|operetės]], kurios savo meniniu lygiu nenusileidžia dramatiškoms operoms. Siekiant išlaikyti aukštą meninį lygį, bendradarbiaujama su Lietuvos profesionaliais menininkais.
 
Per savo gyvavimą Lietuvių Opera pastatė ne vieną dešimtį žymiausių operos kūrinių. Žiūrovų pageidavimu, vis dažniau yra statomos spalvingos ir nuotaikingos operetės, kurios savo meniniu lygiu nenusileidžia dramatiškoms operoms. Siekiant išlaikyti aukštą meninį lygį, bendradarbiaujama su Lietuvos profesionaliais menininkais.
 
Lietuvių Opera yra pelno nesiekianti organizacija, kurios gyvavimas priklauso nuo rėmėjų aukų ir aktyvaus dalyvavimo jos ruošiamuose renginiuose.
 
Lietuvių Opera yra pelno nesiekianti organizacija, kurios gyvavimas priklauso nuo rėmėjų aukų ir aktyvaus dalyvavimo jos ruošiamuose renginiuose. Operos ar operetės pastatymų sąmatos siekia beveik šimtą tūkstančių dolerių. Finansinis apsirūpinimas sudaro pagrindą, be kurio nėra pasiekiamas joks rimtesnis meninis lygis. Bilietų pardavimas padengia tik 40% visų išlaidų. Lietuvių Operaopera neturi savo nuosavo teatro pastato, todėl turi nuomotinuomotis salę, dekoracijas, kostiumus, samdytinuomotis orkestrą, ruošti partitūras ir kita. Taip susidaro didelės išlaidos.
 
== Operos valdyba ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Čikagos_lietuvių_opera"