Carlo Maderno: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Karlas Madernas<br />it. ''Carlo Maderno'' | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gi... |
|||
Eilutė 39:
1603 m. Karlas Madernas buvo paskirtas Šv. Petro bazilikos architektu (vietoj mirusio Džakomo dela Portos). 1605 m. popiežius [[Paulius V]] paskelbė konkursą dėl Šv. Petro bazilikos pertvarkymo iš centrinio kryžiaus plano į lotyniško kryžiaus. K. Maderno projektas buvo patvirtintas 1608 m. ir sekančiais metas prasidėjo statybos. k. Madernas papildė Šv. Petro baziliką 3 [[travėja|travėjomis]] ir viena [[nava]]. 1623 m. architektas pradėjo dirbti ties bazilikos fasadu remdamasis ankstesniu [[Mikelandželas|Mikelandželo]] projektu. Šv. Petro bazilikos fasadas turėjo didžiulius orderius ir palėpes. Kaip ir Šv. Suzanos bažnyčios atveju, K. Madernas naudojo tankėjančių iš fasado šonų architektūrinių elementų kompoziją link centrinio bazilikos įėjimo.<ref>Lilian H. Zirpolo. ''Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture.'' Rowman & Littlefield, 2010, p. 339</ref> Vykstant darbams popiežius sumanė, kad iš abiejų fasado pusių turėtų būti po bokštą. Buvo pradėti statyti pamatai šiems bokštams, tačiau darbai sustojo radus žemėje šaltinį. Šie bokštai prie K. Maderno nebuvo pastatyti ir vėliau vienas jų statytas [[Berninis|Berninio]], tačiau jį teko nugriauti. Bendrai, K. Maderno sukurtas Šv. Petro bazilikos fasadas laikomas nesėkme. Dėl jo iš Šv. Petro aikštės nematomas Mikelandželo kurtas bazilikos [[kupolas]] ir papildomi architektūriniai elementai, kurie buvo skirti bokštų statyboms, iškraipė bendrą fasado kompoziciją. Dėl šios nesėkmės buvo ir yra abejojama K. Maderno talentu, lyginant su jo amžininkais.<ref>Lilian H. Zirpolo. ''Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture.'' Rowman & Littlefield, 2010, p. 339</ref>
Kitais dviem kapitalinias K. Maderno projektais buvo ''Palazzo Mattei di Giove'' (1598−1617) ir ''Palazzo Barberini'' (1628−1633). ''Palazzo Mattei di Giove'' yra labai gerai išsilaikęs ir nekeistas K. Maderno architektūros pavyzdys, suprojektuotas kaip tradiciniai renesanso stilistikos rūmai. Didžiausio inovatyvumo K. Madernas pasiekė jų vidinio kiemo dizaine. ''Palazzo Barberini'' projektui K. Madernas paruošė H formos planą su arkinių lodžijų fasadu. Rūmų statybas po K. Maderno mirties užbaigė [[Frančeskas Borominis]], kuris buvo jo padėjėju, ir [[Berninis]]. K. Madernas sukūrė ''[[Santa Maria della Vittoria]]'' bažnyčią (1608–20, išskyrus fasadą, kuris artimai K. Madernui buvo suprojektuotas kito architekto) ir dirbo ties ''Sant'Andrea della Valle'' bažnyčios planais. Jis dirbo ties ''Gesù e Maria, San Giacomo degli Incurabili, Santa Lucia in Selci, San Giovanni dei Fiorentini'' bažnyčiomis, [[Kvirinalo rūmai|Kvirinalo rūmais]] ir popiežiaus rūmais Kastel Gandolfe. Taip pat kūrė koplyčias ''San Paolo fuori le Mura'' ir ''Santa Pudenziana'' bažnyčiose. Renovavo ''[[Santa Maria Sopra Minerva]]'' bažnyčią ir sukūrė jos fasadą. Karlas Madernas mirė [[1629]] m. [[sausio 30]] d. Romoje, palaidotas ''[[San Giovanni dei Fiorentini]]'' bažnyčioje. Jo biografiją 1642 m. publikavo [[Džovanis Baljonė]].
== Darbų galerija ==
| |||