|
| pastabos =
}}
'''Justinas Bonaventūra Pranaitis''' ([[1861]] m. [[liepos 27]] d. Zanavykijoje, [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] parapijoje, [[Panenupiai|Panenupių]] kaime – [[1917]] m. [[sausio 28]] d. [[Peterburg]]e) – [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo akademijos]] hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.
Justinas Bonaventūra Pranaitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas – Eliziejus Pranaitis, motina – Marijona Pranaitienė. Sesers Marijonos vyras – [[Saliamonas Banaitis]]. Pradinį išsilavinimą įgijo [[Lukšiai|Lukšiuose]] ir Griškabūdyje, [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] baigė 4 klases. [[1878]] m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Nuo [[1883]] m. toliau studijavo teologiją Peterburgo akademijoje, apgynė magistro darbą „Christianus in Talmude Iudaeorum sive Rabbinicae doctrinae de Christianis secreta", teologijos magistras ([[1887]] m.). Taip pat gilinosi į hebraistiką. Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Danielius Chwolson J. Pranaitį pripažino geriausiu savo studentu. J. B. Pranaitis baigęs studijas, tapo Hebrajų kalbos katedros vedėju, buvo hebrajų kalbos, liturgijos ir bažnytinio giedojimo dėstytojas. Nuo [[1890]] m. Peterburgo akademijos dvasios vadovas, nuo [[1891]] m. – vicerektorius.
[[1886]] m. Griškabūdyje Seinų vyskupo padėjėjas [[Juozapas Holiakas|Juozas Olekas]] įšventino kunigu. Sielovadininkas [[Žemutinis Naugardas|Nižnij Novgorode]], [[Uralo kalnai|Urale]] bei kitose [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlių]] tremties vietose [[Sibiras|Sibire]]. [[1897]] m. pasiųstas „ištirti Turkestano katalikų padėties“, nuo [[1900]] m. – misionierius (savo noru) [[Turkestanas|Turkestane]]. Užsiėmė čia esančių latvių, vokiečių, lenkų, prancūzų katalikų sielovada, buvo čia gyvenančių lietuvių, vokiečių, lenkų, prancūzų, italų ir kitų europiečių katalikų dvasios vadovu.
Puikiai mokėjo 6 kalbas.
[[1892]] m. lotynų kalba parašė knygą "Christianus„Christianus in Talmude Iudaeorum"Iudaeorum“. Tai veikalas, tvirtinąs, jog žydai nuo krikščionybės atsiradimo ligi naujausių laikų nekenčią krikščionių, todėl išpopuliarėjęs tarp antisemitų. Knyga greitai buvo išversta į lenkų (1892), prancūzų (1892), vokiečių (1894), taip pat rusų (1911), lietuvių (1912), anglų (1939), italų (1939)ir ispanų kalbas.
[[1912]] m. J. Pranaitis dalyvavo žydo Menahemo Mendelio Beiliso, kaltinamo ritualine žmogžudyste, teisme kaip ekspertas. Pranaitis palaikė kaltinimą, bet Beilisas buvo išteisintas - – tai buvo Rusijos antisemitų pralaimėjimas.
Mirus palaikai nugabenti į [[Taškentas|Taškentą]], palaidoti prie Pranaičio statytos bažnyčios. [[1923]] m. bolševikai kapą išniekino, išmetė palaikus (jų buvimo vieta iki šiol nežinoma). ▼
▲Mirus palaikai nugabenti į [[Taškentas|Taškentą]], palaidoti prie Pranaičio statytos bažnyčios. [[1923]] m. bolševikai kapą išniekino, išmetė palaikus (jų buvimo vieta iki šiol nežinoma).
== Bibliografija ==
* [http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=122&Itemid=40 Šv. Pijaus kunigų brolijos informacija];
* [http://www.bautz.de/bbkl/p/pranaitis_j.shtml Bautzeno bažnytinis leksikonas] Pranaičio biografija {{de-icon}};
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=28601 Knyga "Krikščionis„Krikščionis žydų talmude, arba, Slaptingas rabinų mokslas apie krikščionystę"krikščionystę“] lietuvių kalba elektroninėje bibliotekoje www. e-paveldas. lt.
{{DEFAULTSORT:Pranaitis, Justinas Bonaventūra}}
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
| 