Karo dviratininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Jungtinė karalystėKaralystė|Jungtinės karalystėsKaralystės]] kariuomenėje kariniais dviračiais pradėjo naudotis savanorių pajėgos. Britų savanorių dalinių dviratininkai [[1887]] m. dalyvavo pirmuosiuose manevruose. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] pirmieji eksperimentiniai daliniai susikūrė [[1886]] m. Jie naudojo [[Sulankstomas dviratis|sulankstomus dviračius]], kuriuos buvo galima pernešti pakabinus ant nugaros. [[1900]]–aisiais-aisiais kiekviename prancūzų pėstininkų junginyje ir [[šaseriai|šaserių]] batalione buvo dviratininkų padaliniai, naudoti nedideliuose kariniuose susirėmimuose, žvalgyboje, siuntų gabenime. Dar iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Vakarų Europoje plečiantis grįstų ir žvyruotų kelių tinklui, karo dviratininkai tapo pastebima alternatyva arklius naudojusiems daliniams, ypač dėl ekonomijos, pratybų ir logistikos paprastumo, palyginti tylaus judėjimo. [[Nyderlandai|Nyderlandų]] ir [[Belgija|Belgijos]] kariuomenės turėjo [[batalionas|bataliono]] dydžio dviratininkų padalinius, kuriems buvo patogu judėti šių šalių lygiose vietovėse. [[Italija|Italijos]] [[bersaljerai]] garsėję savo mobilumu ėmė naudoti dviračius nuo [[1890]]–ųjų-ųjų. Net [[Šveicarija|Šveicarijos]] pajėgos įsitikino dviračių nauda raižytose vietovėse, kur negalima buvo panaudoti [[kavalerija|kavalerijos]]. Carinės [[Rusija|Rusijos]] [[Žandarmerija|žandarų]] patruliai pritaikė dviračius judėti [[Sibiras|Sibiro]] geležinkelio bėgiais prieš ir po [[Rusijos-Japonijos karas|Rusijos-Japonijos karo]] [[1905]] m.

[[JAV]] su kariniais dviračiais daugiausiai eksperimentavo afroamerikiečių 25–asis25-asis pulkas „Buffalo“. Naudodami įvairių modelių dviračius, jie nukeliaudavo tolimus – iki 3000 km atstumus. XIX a. pabaigoje amerikiečiai bandė dviračius kaip kariuomenės kroso priemonę. „Buffalo“ kareiviai iš [[Montana|Montanos]] važiavo dviračiais bekele, dideliais greičiais nukeliaudami šimtus mylių.<ref>http://armyhistoryjournal.com/?p=396</ref>

Pirmasis karinis mūšis, kuriame buvo naudojami dviračiai, buvo Pietų [[Afrika|Afrikoje]] [[1895]]–[[1896]] m. sandūroje vykusiame Džeimso reide (''Jameson Raid''), kur dviratininkai vežiojo pranešimus. Antrajame anglų–būrų kare (1899–1902) dviratininkai <ref>http://samilitaryhistory.org/vol041dm.html</ref> pirmiausia atliko žvalgų ir pasiuntinių vaidmenį. Vienas padalinys patruliavo geležinkelio linijoje su [[Tandemas|tandemo]] dviračiais, pritaikytais [[drezina|važiuoti bėgiais]]. Iš abiejų kovojusių pusių įvyko keletas dviratininkų antpuolių.

Pirmajame pasauliniame kare dviratininkai pėstininkai – žvalgai, pasiuntiniai ir medikamentų tiekėjai buvo plačiai naudojami visų kariaujančių pusių. Italų [[lengvieji pėstininkai]] bersaljerai važiavo dviračiais iki pat karo pabaigos. Karo pradžioje kiekvienas [[Vokietija|vokiečių]] [[jėgeriai|jėgerių]] batalionas turėjo po dviratininkų [[kuopa|kuopą]] (''Radfahr-Kompanie''). Karo metu buvo surinktos papildomos kuopos, ir jų jau buvo 80, iš kurių suformuoti 8 dviratininkų batalionai (''Radfahr-Bataillonen''). Britų divizijose taip pat buvo dviratininkų kuopos, vėliau virtusios atskiromis – 1–ąja1-ąja ir 2–ąja2-ąja dviratininkų divizijomis.

[[1939]] m. [[Švedija|Švedijos]] kariuomenėje buvo 6 dviratininkų pulkai, aprūpinti švedų gamybos kariniais dviračiais M/42. Jie buvo išformuoti tarp [[1948]] ir [[1952]] m. Kariuomenėje liko tik bendro naudojimo dviračių arba jie buvo perduoti į rezervo gvardiją (''Hemvärnet''). Po [[1970]]–ųjų-ųjų kariuomenė ėmė išpardavinėti juos. Šie pigūs dviračiai tapo populiarūs tarp studentų, o [[1979]] m. imtasi modernizuotų M/42 gamybos.

Pėstininkų transporto priemone dviračiai išliko ir [[XXI a.]] ŠveicarijoŠveicarijos karo dviratininkų pulkas dalyvavo karinėse pratybose iki pat [[2001]] m., kai galiausiai buvo nuspręsta sustabdyti jo veiklą. Suomijos karinėse pajėgose šauktiniai pratybose naudoja dviračius ir slides. [[Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai|Tamilų tigrų]] sukilėliai išnaudojo dviračių mobilumą kovodami [[Šri Lanka|Šri Lankoje]].