Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Pirmąją bažnyčią [[Nemunas|Nemuno]] apatinėje terasoje [[1634]] m. pastatė vaivada M. Pacas. [[1634]] m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada [[Mikalojus Sapiega]] [[1635]] m. bažnyčiai dovanojo [[Stačiūnai (Jurbarkas)|Stačiūnų]] kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji [[1806]] m. buvo sena ir supuvusi, [[1821]] m. nugriauta, pastatyta laikina. Nauja bažnyčia suręsta [[1828]] m., [[1829]] m. potvynio nuplauta ir sugriauta. Medinė bažnyčia pastatyta kapinių rytiniame kampe, [[1907]] m. [[gruodžio 5]] d. sudegė.
[[Seredžius|Seredžiaus]] vikaras [[Juozapas Rozga]] [[1863]] m. iš sakyklos perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai jis 10 m. išsiųstas į katorgą. [[1891]] m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo vežami akmenys. [[1896]] m. patvirtintas jos projektas. Mirus klebonui [[Feliksas Rudokas|Feliksui Rudokui]], statyba užsitęsė (pastatyta [[1913]] m.). [[1908]] m. įkurtas [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugijos]] skyrius. Jam neleista įsteigti mokyklos, tik įkurta parapijos biblioteka. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nugriauti bažnyčios bokštai, po karo atstatyti. Parapija garsėja [[Šv. Jonas Krikštytojas|Šv. Jono Krikštytojo]] atlaidais.
== Architektūra ==
| |||