Jonė Deveikė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvai mokė namuose. [[Pirmasis pasaulinis karas|Karo]] metais [[Irkutskas|Irkutske]] pradėjo lankyti gimnaziją. [[1919]] m. grįžusi iš Rusijos, gyveno pas tėvus ([[Deveikių namas|Deveikių name]]), lankė [[Ukmergės specialioji mokykla|Ukmergės gimnaziją]], kurią baigusi [[1924]] m. įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo [[1928]] m. lygiagrečiai studijavo Teisių fakulteto Teisių skyriuje. [[1932]] m. baigė abu fakultetus. Humanitarinių mokslų fakultete parašė diplominį darbą iš visuotinės istorijos (vadovas prof. [[Levas Karsavinas]]) – „Napoleono imperijos atsiradimas“, Teisių fakultete – iš Lietuvos teisės istorijos („[[Kauno miestas]] ir jo savivalda XVII amžiuje“).

 

 

[[Praha|Prahos]] profesoriaus I. Lappo patariama ir prižiūrima pradėjo domėtis Lietuvos konstitucine teise, tyrė [[Bajorai (luomas)|bajorų]] privilegijas ir kitus aktus. I. Lappo patariama, nusprendė siekti daktaro laipsnio Paryžiuje, todėl [[1938]] m. kovo mėnesį įsirašė į Teisės fakultetą. 1938 m. profesoriui M. Olivier-Martin Paryžiuje įteikė darbą disertacijai „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konstitucija“. Dėl [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] laikinai sustabdė mokslinius tyrimus.