23:55, 11 rugsėjo 2014 versija taisyti Vilensija (aptarimas \| indėlis) 54 911 keitimai S + šabl. ← Prieš tai darytas keitimas		08:37, 5 rugpjūčio 2015 versija taisyti anuliuoti Alpinu (aptarimas \| indėlis) 72 keitimai S →‎Biografija: French spelling (École) Kitas pakeitimas →
Eilutė 39: Tėvai mokė namuose. [[Pirmasis pasaulinis karas\|Karo]] metais [[Irkutskas\|Irkutske]] pradėjo lankyti gimnaziją. [[1919]] m. grįžusi iš Rusijos, gyveno pas tėvus ([[Deveikių namas\|Deveikių name]]), lankė [[Ukmergės specialioji mokykla\|Ukmergės gimnaziją]], kurią baigusi [[1924]] m. įstojo į [[Lietuvos universitetas\|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo [[1928]] m. lygiagrečiai studijavo Teisių fakulteto Teisių skyriuje. [[1932]] m. baigė abu fakultetus. Humanitarinių mokslų fakultete parašė diplominį darbą iš visuotinės istorijos (vadovas prof. [[Levas Karsavinas]]) – „Napoleono imperijos atsiradimas“, Teisių fakultete – iš Lietuvos teisės istorijos („[[Kauno miestas]] ir jo savivalda XVII amžiuje“). 1932 m. rudenį išvyko į Paryžių, kur lankė ''~~Ecole~~École des Chartes''. Užsienio reikalų ministerijos archyve rinko medžiagą tema „Lietuvos santykiai su [[Habsburgai]]s ir [[Prancūzija]], Sobieskiui viešpataujant (XVII a.)“. Po metų grįžo į Lietuvą, ištekėjo už tuometinio [[Klaipėdos kraštas\|Klaipėdos krašto]] gubernatoriaus (1933–1935) Jono Navako, kuriam Prancūzijoje buvo suteiktas teisių daktaro laipsnis. [[Praha\|Prahos]] profesoriaus I. Lappo patariama ir prižiūrima pradėjo domėtis Lietuvos konstitucine teise, tyrė [[Bajorai (luomas)\|bajorų]] privilegijas ir kitus aktus. I. Lappo patariama, nusprendė siekti daktaro laipsnio Paryžiuje, todėl [[1938]] m. kovo mėnesį įsirašė į Teisės fakultetą. 1938 m. profesoriui M. Olivier-Martin Paryžiuje įteikė darbą disertacijai „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konstitucija“. Dėl [[Antrasis pasaulinis karas\|II pasaulinio karo]] laikinai sustabdė mokslinius tyrimus.

Jonė Deveikė: Skirtumas tarp puslapio versijų