Mokslinis metodas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
"šaltiniai", šalinu "Turbo" klono pridėtą dalį ne visai į temą, tarpkalbinę nuorodą. |
Šaltinai, pašalinau kas atrodo nelabai pagrįsta. |
||
Eilutė 1:
'''Mokslinis [[Metodas (bendra sąvoka)|metodas]]''' – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į kokios nors srities mokslinį klausimą (pvz., – „kodėl taip yra?“). Su nedaugeliu skirtumų ši seka įvairiose mokslo srityse yra panaši, nors jos žingsniai kartais labiau laikomi principais ir nebūtinai turi sekti nurodyta tvarka. <ref>Gauch, Hugh G., Jr. (2003), Scientific Method in Practice, Cambridge University Press, ISBN 0-521-01708-4 435 psl.</ref>▼
▲'''Mokslinis [[Metodas (bendra sąvoka)|metodas]]''' – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į kokios nors srities mokslinį klausimą (pvz., – „kodėl taip yra?“). Su nedaugeliu skirtumų ši seka įvairiose mokslo srityse yra panaši.
== Elementai ==
eilutė 6 ⟶ 5:
* Tikslo klausimo iškėlimas
* Įvadinis [[Stebėjimas (mokslinis)|stebėjimas]]
* [[Hipotezė|Hipotezių]] iškėlimas. Numatoma, kokie dar nežinomi duomenys gali būti gauti jei hipotezė teisinga.
* [[Eksperimentas|Eksperimentai]] bei stebėjimai tikrinant hipotezę. Daugumoje mokslo sričių (pavyzdžiui, molekulinėje biologijoje) remiamasi beveik vien eksperimentu. Kitais atvejais (astronomijoje, istorijoje) eksperimentuoti beveik neįmanoma,
* Hipotezės patvirtinimas arba atmetimas remiantis surinktais duomenimis.
* Rezultatų skelbimas, kad jie galėtų būti pakartoti kitur. Taip ne tik patikrinamas autorių sąžiningumas, bet ir įsitikinama, jog laboratorijos prietaisai neturi specifinių gedimų, netikslumų ar kitokių ypatumų, dėl kurių ir daug kartų kartojant gali būti gaunami vis tie patys klaidingi rezultatai. Pavyzdžiui, nepavyko atkartoti [[Šaltoji termobranduolinė sintezė|šaltosios termobranduolinės sintezės]].
[[Kategorija:Metodologija]]
== Šaltiniai ==
{{išn}}
| |||