Šiaurės Kaukazas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 17:
== Geografija ==
[[Vaizdas:Caucasus-political en.svg|thumb|left|300px|Šiaurės Kaukazą ir [[Užkaukazė|Užkaukazę]] sudarančios valstybės ir Rusijos Federacijos subjektai]]
Šiaurės Kaukazo regionas sudaro ilgą siaurą juostą. Geografinės regiono ribos yra [[Azovo jūros]] [[Kerčės sąsmauka]] (vakaruose) ir [[Kaspijos jūra]] (rytuose). [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo kalnagūbris]] regioną skiria nuo [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukazo]]. Tėra dvi perėjos, istoriškai jungusios Šiaurės Kaukazą su pietiniu
Regiono pietinė dalis kalnuota, bet į šiaurę leidžiasi į žemumas, kurių didžiausia – [[Kubanės žemuma]]. Svarbiausia regiono upė yra [[Kubanė]], kurios baseinas apima didžiąją dalį Prieškaukazės. Rytiniame Šiaurės Kaukaze svarbiausia upė yra [[Terekas]]. Regionas labai svarbus savo žemės ūkiu (žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip 70 % teritorijos).
Eilutė 38:
* [[Osetija]] – yra centrinėje regiono dalyje. Čia gyvena indoeuropiečiai [[osetinai]];
* [[Ičkerija]] (''Noxçiyçö'') – yra į rytus nuo Osetijos. Čia vyrauja [[nachų kalbos|nachų kalbomis]] kalbantys [[čečėnai]] ir [[ingušai]];
* [[Dagestano istorija|Dagestanas]] – ryčiausia regiono dalis. Čia vyrauja [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]] kalbančios keliolika tautelių, tarp kurių svarbiausios yra [[Kaukazo avarai]], [[darginai]], [[lakai]], [[lezginai]], [[
* [[Kubanė (regionas)|Kubanė]], senovės Sindika – šiaurės vakarinė regiono dalis. Senieji krašto gyventojai buvo [[sindijai]]. Šiuo metu čia vyrauja rusai ir [[ukrainiečiai]];
Tarp minėtųjų tautų įsimaišę gyvena [[tiurkai|tiurkų]] tautelės [[balkarai]], [[karačiajai]], [[kumykai]], [[nogajai]].
Eilutė 45:
{{ŠKaukazo istorija}}
{{main|Kubanė (regionas)|Cirkasija|Osetija|Čečėnijos istorija|Dagestano istorija}}
=== Senovė ===
[[Vaizdas:Ancient Greek Colonies of N Black Sea.png|thumb|left|Graikų kolonijos Kryme]]
eilutė 66 ⟶ 67:
XI a. kontrolę regione perėmė tiurkai [[kipčiakai]] ([[kumanai]]), sukūrę didelę nomadų imperiją [[Ponto stepės istorija|Ponto stepėje]]. XIII a. juos pakeitė mongolų [[Aukso Orda]], o šiai suirus – [[Krymo chanatas|Krymo]] ir [[Astrachanės chanatas|Astrachanės]] chanatai. Nors lygumų teritorijas kontroliavo šios klajoklių valstybės, tačiau kalnuotosios krašto dalies tautoms pavyko išsaugoti nepriklausomybę ar bent jau autonomiją nuo didžiųjų imperijų.
Tiesa, stipriai keitėsi etninė krašto sudėtis: iš tiurkiškų imperijų šiaurėje į Šiaurės Kaukazą migravo įvairios tiurkiškai kalbančios gentys, tokios kaip [[kumykai]], [[nogajai]], [[balkarai]], [[karačiajai]] ir kt.
Be to, keitėsi ir krašto religija: krikščionybę keitė [[Islamas]]. Pirmiausia Islamas ėmė plisti iš pietų, pro Derbento perėją, todėl jau XIII a. pabaigoje šią naują religiją priėmė daug Dagestano tautelių. Jų tarpe iškilusi [[lakai|lakų]] valstybėlė su centru [[Gazikumuchas|Gazikumuche]] tapo aktyvia naujosios religijos propaguotoja, kuri skleidė Islamą krikščioniškame ir pagoniškame krašte. Jie rengė karo žygius net į Gruziją į pietus nuo Kaukazo bei į Cirkasiją. XV a. Islamas tapo vyraujančia krašto religija, nors išlaikyta ir daug pagoniškų tikėjimų.
eilutė 73 ⟶ 74:
=== Rusijos imperijoje ===
[[
Nuo XVIII a. Šiaurės Kaukaze vis aktyvesnė tapo [[Rusijos imperija]]. Po
Pirmasis kalnuotas regionas, pasidavęs Rusijos įtakai buvo [[Osetija]], kuri atėjo į Rusijos globą siekdama išvengti Osmanų ir Krymo chanų puolimų.
[[
Tačiau nei Dagestano, nei Cirkasijos, nei nachų teritorijų nukariavimas nebuvo toks lengvas.
1859
Keitėsi krašto tautinė sudėtis. Šiaurinės tiurkiškos krašto tautelės (ypač [[nogajai]]) buvo sparčiai asimiliuojamos čia keliantis ukrainiečių ir rusų kolonistams. Ypač tragiško likimo susilaukė ilgiausiai Rusijos imperijai priešinęsi [[cirkasai]]. Po jų pralaimėjimo buvo nutarta daugelį jų per Juodąją jūrą iškeldinti į Osmanų imperiją. Turkai šiuos musulmonus priėmė pas save, dažniausiai apgyvendindami vietoj ištremiamų į Balkanus krikščionių [[bulgarai|bulgarų]]. Išvytų cirkasų skaičius skirtingais paskaičiavimais siekė
▲Keitėsi krašto tautinė sudėtis. Šiaurinės tiurkiškos krašto tautelės (ypač [[nogajai]]) buvo sparčiai asimiliuojamos čia keliantis ukrainiečių ir rusų kolonistams. Ypač tragiško likimo susilaukė ilgiausiai Rusijos imperijai priešinęsi [[cirkasai]]. Po jų pralaimėjimo buvo nutarta daugelį jų per Juodąją jūrą iškeldinti į Osmanų imperiją. Turkai šiuos musulmonus priėmė pas save, dažniausiai apgyvendindami vietoj ištremiamų į Balkanus krikščionių [[bulgarai|bulgarų]]. Išvytų cirkasų skaičius skirtingais paskaičiavimais siekė 200-300 tūkst. žmonių. Į ištuštėjusią Cirkasiją kėlėsi ukrainiečių ir rusų kolonistai.
=== 1917–1990 m. ===
[[
1917
1920-21
Į regioną 1942
=== Po 1990 m. ===
{{main|Čečėnų Ičkerijos respublika|Kaukazo emyratas}}
Per Rusijos imperijos ir TSRS valdymą regione dauguma tapo rusai bei ukrainiečiai. Tačiau rytinė regiono dalis vis dar buvo etniškai mišri, gyvenama vietinių tautų. Šis faktorius, o taip pat netiksliai nustatytos autonomijų sienos inspiravo etninius konfliktus, tokius kaip [[osetinų-ingušų konfliktas]]. Prasidėjus [[perestroika]]i, kai kurios šių tautų pradėjo išsivadavimo judėjimą. Prie jo prisidėjo politinis [[islamizmas]] ir pagalba iš užsienio musulmonų organizacijų.
[[
Aktyviausi šioje kovoje buvo [[čečėnai]], 1991
Be to, visame Šiaurės Kaukazo regione dažni teroristiniai išpuoliai. 2007
▲Be to, visame Šiaurės Kaukazo regione dažni teroristiniai išpuoliai. 2007 m. radikalieji čečėnų separatistai, vadovaujami [[Dokka Umarov]] paskelbė virtualią Šiaurės Kaukazo musulmonų valstybę [[Kaukazo emyratas|Kaukazo emyratą]], kuri būtų nepriklausoma teokratinė islamiška valstybė, valdanti visą Šiaurės Kaukazo regioną.
== Nuorodos ==
{{reflist}}
| |||