Čerkesija: Skirtumas tarp puslapio versijų

36 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
| Sąrašas =Šiaurės Kaukazo regionai<br>[[Cirkasija]], [[Osetija]], [[Ičkerija]], [[Dagestano istorija|Dagestanas]]
}}
'''Cirkasija''', arba '''Čerkesija'''  – istorinis [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukazo]] regionas, esantis dabartinės [[Rusija|Rusijos]] teritorijoje. Apima pietinę dalį dabartinio [[Krasnodaro kraštas|Krasnodaro krašto]], [[Adygėja|Adygėją]], [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesiją]], [[Kabarda-Balkarija|Kabardą-Balkariją]], o taip pat dalį [[Šiaurės Osetija|Šiaurės Osetijos]].
 
Iki XIX a. vyraujanti regiono etninė grupė buvo [[cirkasai]], kurių palikuonys yra dabartiniai [[adygai]], [[čerkesai]] ir [[kabardinai]]. Visi jie kalba [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos|Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis]]. Šiuo metu vyraujanti regiono tauta yra [[rusai]].
== Istorija ==
{{ŠKaukazo istorija}}
 
=== Senovės Cirkasija ===
[[Vaizdas:Brue,_Adrien_Hubert,_Asie-Mineure,_Armenie,_Syrie,_Mesopotamie,_Caucase._1839._(BA).jpg|thumb|left|Senosios Cirkasijos gentys]]
{{main|Zygai}}
Cirkasijoje [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] suklestėjo [[Maikopo kultūra]] (IV-IIIIV–III tūkst. pr. m. e.), kurią vėliau pakeitė [[Vakarų Kaukazo dolmenų kultūra]] (III-IIIII–II tūkst. pr. m. e.).
 
[[I tūkst. pr. m. e.]] senovės graikų požiūriu, Cirkasija priklausė didesniam [[Skitija|Skitijos]] regionui ir buvo į šiaurę nuo [[Kolchidė]]s. Čia minimos daug vietinių autochtoninių genčių. Pakrantėje minimi [[sindai]], [[achėjai]], [[heniochai]], o krašto gilumoje gyveno [[kerketai]], [[imaduchai]] ir [[zygai]]. Pastarųjų gyvenamas regionas Zychas dažniausiai lokalizuojamas rytinėje Cirkasijoje, į rytus nuo Elbruso.
 
Senovės graikai tyrinėjo šį regioną ir įkūrė keletą [[graikų kolonijos|kolonijų]]. Tarp jų svarbiausios buvo [[Fanagorija]], [[Hermonasa]], [[Anapa|Gorgipija]], [[Novorosijskas|Bata]] ir kitos, visos įsikūrę sindų žemėse. Dėl to sindai buvo labiausiai helenizuota iš Cirkasijos genčių. Jie apie V a. pr. m. e. sukūrė savo valstybę su sostine Gorgipijoje. Vėliau juos valdė [[Bosporo karalystė]].
Vietinei kultūrai maišantis su graikų įtakomis, formavosi senovės cirkasų religinė-etinė sistema, vadinamoji [[Habza]] (Хабзэ). Jos centre yra tikėjimas į vienatinį Dievą [[Tha]] (Тхьэ), pasaulio kūrėją ir kosminės tvarkos palaikytoją. Dievas buvo garbinamas ritualais, vadinamais thaleu šventose vietose. Už ritualus buvo atsakingi žyniai, vadinami thamada (Тхьэматэ). Jie prižiūrėjo ir etinį kodeksą, dalinai išlikusį iki mūsų dienų.
 
=== Krikščioniškasis laikotarpis ===
[[vaizdasVaizdas:Храм Архыз 2.jpg|thumb|Krikščioniško stiliaus bažnyčia Archyzo kaimelyje]]
Viduramžiais lotyniškuose šaltiniuose terminas Zychas imtas taikyti visai Cirkasijai apibūdinti. Paradoksaliai, kai kurie autoriai naudojo Zycho terminą tik Cirkasijos pakrantei, o giliau krašte buvusiems kalnuotiems regionams naudoti terminai Papagija (papagai), Kasachija (kašagai, kasogai) ir kt.
 
IV a. cirkasus pasiekė [[krikščionybė]], kurią atnešė [[Bizantijos imperija]]. Iki VI a. krikščionybė paplito visame krašte, tačiau kartu gavo daug vietinių bruožų, nulemtų senosios religijos.
 
Nuo IV a. Cirkasiją kontroliavo stepių tautos iš šiaurės. Vieni pirmųjų buvo tiurkai [[bolgarai]] ([[onogurai]]), kurie įsitvirtino senosios Sindikos žemėse ir savo sostine padarė [[Panagorija|Panagoriją]]. Iš čia jie išplėtė savo žemes, sukurdami [[Didžioji Bulgarija|Didžiąją Bulgariją]]. Kita tauta buvo indoeuropiečiai [[alanai]], galiausiai įsitvirtinę į rytus nuo Cirkasijos. Nuo VII a. Cirkasiją kontroliavo [[Chazarų kaganatas]].
 
Šiam silpstant cirkasai vėl tapo nepriklausomi. Rytinę Cirkasijos dalį užvaldė osetinų [[Alanijos karalystė]], o vakarinį pakraštį (Tamanės pusiasalį) - – rusėnų [[Tmutarakanė]]. Tuo metu pietuose sustiprėjo [[Gruzijos karalystė]], kuri rėmė krikščionybę cirkasų tarpe. Iš šio laikotarpio išlikusios Gruzijos stiliaus bažnyčios.
 
Nuo XI a. į regioną migravo tiurkų ([[kumanai|kumanų]]) kilmės gentys, kurios apsigyveno vietinių cirkasų tarpe ir tapo svarbia regiono tautine mažuma. Juos senieji gyventojai vadino [[taulai]]s (t.y. "kalniečiais"„kalniečiais“). Iš jų susiformavo dabartinės [[balkarai|balkarų]] ir [[Karačiajai|karačiajų]] etninės grupės.
 
Pradedant XII a. regioną pasiekė [[Genujos respublika|genujiečiai]], tuo metu aktyviai vykdę prekybą Juodojoje jūroje. Svarbiausios jų kolonijos Cirkasijoje buvo [[Matrega]], [[Slavianskas prie Kubanės|Kopa]], [[Anapa|Mapa]], Bata ir [[Gelendžikas|Maurolokas]], [[Sočis|Kasto]]. Genujiečiai čia parduodavo medvilninius ir šilkinius audinius, druską, varinius ir geležinius dirbinius bei prabangos prekes. Pagrindinė cirkasų prekė buvo duona bei grūdai, vežami į Bizantiją bei [[Trapezunto imperija|Trapezunto imperiją]]. Genujiečių kultūrinė įtaka buvo tokia stipri, kad dalis pakrantės cirkasų net priėmė katalikybę. Jie buvo vadinami [[frenkardašai]]s. Iki pat XV a. užsitęsę kontaktai su krikščioniškuoju pasauliu nulėmė, kad iš visų Šiaurės Kaukazo regionų Cirkasija ilgiausiai išlaikė šį tikėjimą.
 
=== Islamiškasis laikotarpis ===
Nuo VIII a. krikščionišką Cirkasiją iš pietų ne kartą siaubė musulmonai, kurie į regioną žiūrėjo pirmiausia kaip į vergų šaltinį. Cirkasės moterys garsėjo kaip gražuolės, todėl buvo grobiamos į [[haremas|haremus]]. Vyrai, pasižymėję jėga, buvo pirmiausia naudojami armijoje kaip [[mameliukai]] arba verčiami [[eunuchas|eunuchais]] ir tarnaudavo haremuose. Nuo [[Abasidų dinastija|Abasidų laikų]] iš krikščionių kilę mameliukai neretai paimdavo valdžią ir įkurdavo savo dinastijas. Viena iš garsiausių cirkasų kilmės dinastijų buvo [[Burdžių dinastija]] (XIV-XVXIV–XV a.) Egipte.
 
Šiaurės Kaukaze islamas pradėjo plisti XI a., tačiau Cirkasijoje jis įsitvirtino tik XV a. Suspausta tarp dviejų musulmoniškų imperijų, [[Osmanų imperija|Osmanų]] pietuose ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] šiaurėje, Cirkasija perėmė naują religiją, kuri susimaišė su vietos papročiais. Musulmonų pasaulyje cirkasai ir toliau išlaikė populiarumą, kas nulėmė dideles jų diasporas Osmanų ir [[Sefevidai|Sefevidų]] imperijų teritorijose. Čia jie sudarė elitinius karių būrius (vadinamuosius ghulamus), garsėjo kaip amatininkai, žemdirbiai.
Nepaisant nuolatinės grėsmės iš abiejų pusių, kalnuota Cirkasija išsaugojo nepriklausomybę kaip gentinė konfederacija, nors kai kuriuos pajūrio miestus kontroliavo osmanai. Tuo metu Cirkasiją sudarė 12 genčių. XVIII a. pradžioje Cirkasijos valstybė kontroliavo ne tik Cirkasijos regioną, bet jos teritorijos driekėsi ir iki [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] rytuose. Ji valdė [[Osetija|Osetijos]], [[Ičkerija|Ičkerijos]] žemes, dalį [[Dagestano istorija|Dagestano]].
 
=== Rusijoje ===
[[vaizdasVaizdas:Pyotr_Nikolayevich_Gruzinsky_-_The_mountaineers_leave_the_aul.jpg|thumb|Cirkasų tremtis]]
XIX a. pradžioje Cirkasijos šiaurine kaimyne tapo [[Rusijos imperija]], kuri palaipsniui nukariavo Šiaurės Kaukazą. Cirkasija į imperiją buvo galutinai įjungta [[1864]]  m., po nuožmaus [[Rusijos-Cirkasijos karas|Rusijos-Cirkasijos karo]].
 
Iš karto po karo Rusija siekė išvalyti kraštą nuo musulmonų, todėl cirkasai buvo masiškai žudomi, tremiami į stepes arba priverčiami emigruoti į Osmanų imperiją. Tai vadinama [[cirkasų etninis valymas|cirkasų etniniu valymu]]. Uostuose laukdavo paruošti laivai, kurie juos gabendavo į Turkiją. Ten cirkasai [[muhadžirai]] formavo vietinę diasporą, tačiau neretai prarasdavo savo kultūrą, kalbą ir tapatybę. Kai kurie cirkasų subetnosai, pvz., [[ubychai]], žanėjai, natuchai, hatuchai, galutinai išnyko.
 
Kadaise tankiai gyvenamas regionas (XIX a. pradžioje jame priskaičiuota 4-54–5 mln. cirkasų) per keletą metų praktiškai ištuštėjo. Į cirkasų vietą kėlėsi etniniai [[rusai]] ir [[ukrainiečiai]], o cirkasai liko gyventi tik mažiau paliestose etninėse "salose"„salose“. Didžiuma Cirkasijos buvo administruojama kaip [[Kubanės sritis]], tik pajūrio ruožas - – kaip [[Juodosios jūros gubernija]].
 
TSRS sudėtyje siekiant dar labiau susilpninti tapatybę, cirkasai buvo suskaidyti į tris oficialiai pripažintas tautas: adygus (dauguma genčių), kabardinus (iš Kabardos regiono) ir čerkesus (iš Baslanėjaus regiono). Kai kuriais atvejais kaip atskiras etnosas išskiriami ir [[šapsugai]]. Panašiai į dvi tautas buvo suskaidyti ir tiurkiškai kalbantys taulai, juos padalinant į karačiajus ir balkarus. 1922-24 1922–24 m. visos šios penkios tautos gavo autonomiją. Tiesa, čerkesai ją gavo kartu su tiurkiškai kalbančiais [[karačiajai]]s, o kabardinai - – kartu su [[balkarai]]s.
 
Apie 1990  m. byrant TSRS, sustiprėjo cirkasų ir taulų nacionalizmas, buvo įkurtos nacionalistinės organizacijos, tokios kaip Adyge Chase ar Adyge Djegu. Dažniausiai nacionalistai nesiekia atsiskirti nuo Rusijos, tačiau siekia išskaidyto etnoso suvienijimo į vieną cirkasų (adygų) tautą ir atskiros autonomijos nuo tiurkų tautų. Tautinės regiono mažumos taip pat kelia klausimą dėl cirkasų etninio valymo pripažinimo kaip [[genocidas|genocido]]. Siekiant išlikti, cirkasų diaspora bando grįžti į Cirkasiją, kam Rusijos vyriausybė priešinasi.
 
{{Rusijos istoriniai regionai}}
35 997

pakeitimai