Lietuvos dujos: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 411 baitų pašalinta ,  prieš 5 metus
S
Atmestas 212.59.11.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
S (Atmestas 212.59.11.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas))
| paslaugos =
| įplaukos =
| pajamos = 1881532,26 mln. Lt (54,5 mln. Eur) (2014 m.2013)<ref>httpshttp://newsclientwww.omxgroupdelfi.comlt/cdsPublicverslas/viewDisclosureenergetika/lietuvos-dujos-uzdirbo-633-mln-lt-pelno.actiond?disclosureId=647376&messageIdid=80461064157804</ref>
| pelnas = 14663,23 mln. Lt (42,3 mln. Eur2013) (2014<ref>httpshttp://newsclientwww.omxgroupdelfi.comlt/cdsPublicverslas/viewDisclosureenergetika/lietuvos-dujos-uzdirbo-633-mln-lt-pelno.actiond?disclosureId=647376&messageIdid=80461064157804</ref>
| turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas -->
| aktyvas =
| holdingas =
| padaliniai =
| tinklalapis = [http://www.lietuvosdujosdujos.lt/ www.lietuvosdujosdujos.lt]
| pastabos =
}}
[[Vaizdas:UABLietuvosDujos.jpg|thumb|„Lietuvos dujų“ filialas Klaipėdoje]]
'''AB „Lietuvos dujos“''' – [[Lietuva|Lietuvos]] energetikos bendrovė, įsteigta [[1961]] m. Bendrovė veikla apima [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]] importą, perdavimą, paskirstymą, tiekimą, dujų [[rinka|rinkos]] plėtrą, [[paslauga|paslaugų]], susijusių su gamtinių dujų naudojimu, teikimą.
'''AB „Lietuvos dujos“''' – Lietuvos dujų skirstomojo tinklo operatorius. Bendrovė atsakinga už dujų skirstymo infrastruktūrą, jos priežiūrą ir plėtrą, rūpinasi naujų dujų vartotojų pritraukimu ir prijungimu prie dujotiekių bei, esant poreikiui, užtikrina garantinį dujų tiekimą vartotojams. Bendrovė eksploatuoja 8,4 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių. Jais gamtines dujas gauna daugiau kaip 560 tūkst. vartotojų. „Lietuvos dujos“ priklauso didžiausiai valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
 
Šiuo metu įmonei vadovauja [[Liudas Liutkevičius]].
== Istorija ==
AB „Lietuvos dujos“, įregistruota 1990 m., perėmė ir tęsia nuo 1961 m. Lietuvoje vykdomą gamtinių dujų verslą. [[2010]] m. [[apyvarta]] – 1218 mln. litų. Valdo apie 1900 km magistralinių ir 8100 km skirstomųjų [[dujotiekis|dujotiekių]]. [[2011]] m. Lietuvos dujos grynasis pelnas buvo 95,7 mln. litų, bei 40 % mažesnis nei prieš metus.<ref>{{cite web|title= „Lietuvos dujų“ pelnas – beveik 96 mln. litų |url= http://verslas.delfi.lt/energetics/lietuvos-duju-pelnas-beveik-96-mln-litu.d?id=58450644 |publisher= [[Delfi]] |date=2012-04-23|accessdate=2012-04-23 | language = Lietuvių k,}}</ref>
Lietuvos valstybės istorijos rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad pirmasis Lietuvoje degiųjų dujų fabrikas buvo pastatytas Klaipėdoje, pagal Karaliaučiaus inžinieriaus J. Hartmano projektą. Jis pradėtas eksploatuoti 1861 m. Klaipėdos dujų fabrikas dujas gamino perdirbdamas akmens anglį, taip pat dujų gamybai buvo naudota ir mediena. Sprendžiant iš požeminių dujų tinklų ilgio Klaipėda buvo vienas iš geriausiai dujofikuotų to meto miestų. 1930 metais Klaipėdos dujų tinklų ilgis sudarė 44 km, o Vilniaus mieste minimais metais tinklai buvo tris kartus trumpesni. Tuo metu Klaipėdoje degiąsais dujas naudojo 1037 namai, mieste buvo 2566 dujų vartotojai – abonementai, gatvėse degė 321 dujinis žibintas. Minimais metais Klaipėdos dujų fabrikas pagamino beveik 1,4 mln. kub. m dujų.
 
Po Antrojo pasaulinio karo 1956 metais Lietuvoje pradėtos naudoti suskystintos propano ir butano dujos. 1960 m. – įsteigta Vyriausioji gazifikacijos ir komunalinio ūkio valdyba prie Ministrų Tarybos. Reikšmingiausi Lietuvai yra 1961 metai, gamtinių dujų naudojimo pradžia, kai rugpjūčio 13 d. Vilniaus Vingio parke buvo uždegtas pirmasis gamtinių dujų fakelas. Gamtinės dujos į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip 680 km ilgio magistraliniu dujotiekiu Dašava (Ukraina) – Minskas (Baltarusija) su atšaka Ivacevičiai – Vilnius – Ryga. Prasidėjo intensyvus Lietuvos miestų ir miestelių dujofikavimas, pastatyti pirmieji dujotiekiai, atsirado pirmieji klientai, kurie ir šiandien po beveik penkių dešimtmečių perka gamtines dujas iš AB “Lietuvos dujos”.
 
Nuo pat pradžių buvo laikytasi politikos – kiek galima daugiau išplėsti tinklus, kad dujos pasiektų kuo daugiau miestų ir rajonų. Tai buvo gerai apgalvotas procesas, planuojamos investicijos.  Todėl nuosekliai plėtojosi ši, viena iš pagrindinių Lietuvos energetikos šakų. Apie šio proceso greitį kalba  faktai: 1962 m. gamtinės dujos pasiekė Kauną, Elektrėnus, Grigiškes; 1963 m., nutiesus magistralinio dujotiekio atšaką, gamtinės dujos pasiekė Panevėžį; 1964 m. gamtinės dujos jau ir Šiauliuose; 1968 m. gamtinės dujos pradėtos tiekti Klaipėdos miestui. Kiekvieną kartą šiam ekologiškam kurui pasiekus naują Lietuvos miestą ar miestelį, kaip iš principo kokybiškai naujas produktas jis buvo sutinkamas džiaugsmingai. Atsirado centralizuotos katilinės, palaipsniui prie dujų perėjo elektrinės.
 
Kiekvienas laikmetis diktuoja savas sąlygas ir įneša reikalingų naujovių, kad būtų judama pirmyn. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, keitėsi pramonės struktūra, įvyko struktūriniai pokyčiai ir dujų verslo struktūrose. 1990 m. gamybinis susivienijimas “Lietuvos dujos” buvo reorganizuotas į valstybinę įmonę. 1991 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus gamtinių dujų suvartojimas – apie 6 mlrd. kub. m. Taip pat 1991 m. dujų ūkyje šalia valstybinio kapitalo atsirado privatus akcinis kapitalas, nes nedidelė dalis VĮ “Lietuvos dujos” akcinio kapitalo buvo parduota įmonės darbuotojams už investicinius čekius. 1992 m. “Lietuvos dujos” prarado dujų importo ir dujų pardavimo monopolį, kadangi LR Vyriausybė leido valstybinėms ir privačioms struktūroms laisvai tiekti gamtines dujas į Lietuvą. Tad jau nuo 1992 m. Lietuvoje įgyvendinta liberalizavimas, kai dujų pardavėjai pagal atskiras sutartis VĮ “Lietuvos dujos” valdomu dujotiekių tinklu galėjo perduoti savo dujų kiekius. 1993 m. VĮ “Lietuvos dujos” buvo pertvarkyta į Valstybinę įmonę savo sudėtyje turinčią 10 firmų, o 1995 m. VĮ “Lietuvos dujos” buvo reorganizuota į akcinę bendrovę “Lietuvos dujos”. Šie metai bendrovei reikšmingi ir tuo, kad AB “Lietuvos dujos” asocijuotos narės teisėmis buvo priimta į Tarptautinę dujų sąjungą (angl. International Gas Union).
 
2013 m., įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatas, bendrovėje „Lietuvos dujos“ buvo atskirta gamtinių dujų perdavimo, įskaitant tranzitą, veikla. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d gamtinių dujų perdavimo veiklą, perdavimo infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą vykdo naujai įsteigta įmonė - Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „AmberGrid“.
 
2014 m. pirmąjį pusmetį energetikos įmonių grupę kontroliuojanti bendrovė „Lietuvos energija“ perėmė „Lietuvos dujų“ valdymą, išpirkusi 78,93 proc. akcijų paketą iš „Gazprom“, „E.ON Ruhrgas International“ ir dalies smulkiųjų akcininkų – nuo tada „Lietuvos energijai“ priklauso 96,64 proc. bendrovės akcijų. Taip prasidėjo naujas „Lietuvos dujos“ pradėjo veiklos etapas -  į valstybės rankas grįžusi bendrovė numatė didinti veiklos efektyvumą, skaidrumą, gerinti paslaugų kokybę, kuriant kuo didesnę vertę savo klientams ir šalies ekonomikai.
 
Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas buvo tęsiamas ir  2014 m. Pastarųjų metų lapkričio 1 d. buvo užbaigtas dujų skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo procesas. Bendrovė „Lietuvos dujos" gamtinių dujų tiekimo veiklą perdavė naujai įsteigtai ir „Lietuvos energijos“ grupei priklausančiai įmonei – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Ši įmonė yra naujasis gamtinių dujų tiekėjas namams ir verslui. Po minėtų pertvarkų „Lietuvos dujos“ tęsia gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklą. Bendrovė užtikrina patikimą, efektyvų ir saugų skirstymo sistemų eksploatavimą ir teikiamų skirstymo paslaugų kokybę. Siekdama padidinti skirstomojo tinklo klientų skaičių, bendrovė kuria palankią aplinką naujiems vartotojams pritraukti - nuolatos tiriamos galimybės sutrumpinti ir palengvinti prisijungimą prie dujų skirstomojo tinklo. Šiuo metu „Lietuvos dujos“ iš viso eksploatuoja 8,4 tūkst. km  skirstomųjų dujotiekių ir turi daugiau kaip 560 tūkst. prie jų prisijungusių klientų. Skirstomieji dujotiekiai nutiesti 41-oje šalies savivaldybėje. 
 
== Veikla ==
„Lietuvos dujų“ valdoma gamtinių dujų skirstymo sistema yra gerai išvystyta ir yra viena geriausių Europoje, prie kurios gali jungtis nauji dujų vartotojai. Norėdami ir toliau teikti aukštos kokybės paslaugas, privalome reguliariai investuoti į tinklo priežiūrą, infrastruktūros atnaujinimą ir naujų dujotiekių tiesimą. Siekdama padidinti veiklos efektyvumą ir mažinti tinklo priežiūros kaštus, bendrovė investuoja į tinklo modernizavimą.8,5 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių nutiesta 41-oje savivaldybėje. Yra tik keletas miestų ir miestelių, kurie iki šiol negali naudotis dujomis. Skirstomojo tinklo atšakų dar nėra Raseiniuose, Kelmėje, Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose, Lazdijuose, Varėnoje, Molėtuose, Ignalinoje, Zarasuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Skuode ir Tauragėje. Pastarasis – vienas iš miestų, kur „Lietuvos dujos“ jau rengiasi investuoti į naujo dujotiekio tiesimą. Siekdama sumažinti infrastruktūros išlaikymo kaštus, bendrovė „Lietuvos dujos“ turi geriau išnaudoti ir plėsti esamą infrastruktūrą, tankinti tinklą ir didinti dujų suvartojimą. Kuo daugiau vartojama dujų, tuo mažiau kainuoja infrastruktūros išlaikymas vartotojams.
 
== Vadovybė ==
AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas – ''Dr. Valery Golubev'' (OAO „[[Gazprom]]“ valdybos pirmininko pavaduotojas), pirmininko pavaduotojas – ''Dr. Peter Frankenberg'' („[[E.ON Ruhrgas AG]]“ pirmasis prezidento pavaduotojas), nariai: ''Uwe Fip'' („[[E.ON Ruhrgas AG]]“ pirmasis prezidento pavaduotojas), ''Kirill Seleznev'' (OAO „[[Gazprom]]“ valdybos narys), ''Romas Švedas'' (Lietuvos Respublikos energetikos viceministras)
AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius - Liudas Liutkevičius. Paslaugų ir plėtros tarnybos direktorius, valdybos narys - Nemunas Biknius. Organizacijos vystymo tarnybos direktorė, valdybos narė - Valentina Birulienė. Finansų ir iždo tarnybos direktorė, valdybos narė - Giedrė Glinskienė. Dujų tinklo tarnybos direktorius, valdybos narys - Dalius Svetulevičius.
 
AB „Lietuvos dujos“ stebėtojų tarybą sudaro: tarybos pirmininkas - Darius Kašauskas („Lietuvos energija“, UAB Finansų ir iždo direktorius), tarybos narė - Ilona Daugėlaitė („Lietuvos energija“, UAB  Organizacinio vystymo direktorė), nepriklausomas tarybos narys - Petras Povilas Čėsna.
 
== Akcininkai ==
AB „Lietuvos dujos“ [[Akcininkas|akcininkai]]:
2014 m. viduryje valstybė per „Lietuvos energiją“ įsigijo 96,6 proc. įmonės akcijų ir tapo pagrindine „Lietuvos dujų“ akcininke. Likusią įmonės akcijų dalį – 3,4 proc. valdo smulkieji akcininkai.
* 38,9 % – „[[E.ON]] Ruhrgas International AG“,
* 37,1 % – OAO „[[Gazprom]]“,
* 17,7 % – [[Valstybės turto fondas]],
* 6,3 % – įvairūs fiziniai bei [[juridinis asmuo|juridiniai asmenys]].
 
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
[1] <nowiki>https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=647376&messageId=804610</nowiki>
 
[2] <nowiki>https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=647376&messageId=804610</nowiki>
 
== VeiklaNuorodos ==
* [http://www.lietuvosdujos.lt/ Tinklalapis]
{{commons|category:Lietuvos dujos}}
* [http://www.lietuvosdujosdujos.lt/ Tinklalapis]
 
{{VVPB}}