Pavelas Bermontas-Avalovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S neveikianti nuoroda |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
| motina =
| vaikai =
| veikla = 1901-1921 m. – karinė veikla; 1918–1919 m.
| titulas= [[generolas majoras]]
| įstaigos =
Eilutė 25:
| vėlesnis0=
| išsilavinimas = muzikinis (iki 1901 m.), <br /> vėliau – karinė praktika
| apdovanojimai = Šv. Anos 4-ojo laipsnio ordinas, 3-ojo ir 4-ojo laipsnio Georgijaus kryžiai, Bermonto-Avalovo kryžius
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka=}}
'''Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas''' ({{
== Biografija ==
Kilęs iš Usūrio [[kazokai|kazokų]]. 1900–1917 m. tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. vadovavo Ypatingajam rusų korpusui (
Užuot parėmęs, kaip buvo planuojama, [[Nikolajus Judeničius|N. Judeničiaus]] žygį prieš Sovietų Rusiją, bandė užimti Baltijos šalis ir sukurti provokišką valstybinį junginį. Jo vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija užėmė [[Ryga|Rygą]]. Joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti [[Petrogradas|Petrogrado]], tuo metu jo kariuomenė plėšikavo visose užimtose vietovėse.
Eilutė 40:
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. [[JK|Didžiosios Britanijos]] vyriausybė jį paskelbė išdaviku ir baltagvardiečių pralaimėjimo prie Petrogrado kaltininku. Kai Baltijos šalių kariuomenės sumušė bermontininkus, 1919 m. pabaigoje [[Antantė]]s spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius iš Kuršžemės ir išvesti bermontininkus į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]]. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
Nuo 1919 m. P. Bermontas gyveno Vokietijoje. XX a. ketvirtame dešimtmetyje siūlė savo paslaugas [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]]. Vokiečių ir rusų kalbomis išleido atsiminimus „''Kovoje su bolševizmu''“ (1925 m.). 1939 m. buvo suimtas gestapininkų ir pusantrų metų kalintas. 1941 m. išvyko į [[JAV]], kur gyveno iki mirties.
== Šaltiniai ==
|