32 754
pakeitimai
Čerkesija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: {{Regionasd | Spalva = LimeGreen | Tipas = Šiaurės Kaukazo regionas | Pavadinimas = Cirkasija (Адыгэ Хэку) | Foto = Mosque Maykop.JPG | Šalis =Rusija (Kras...) |
|||
|
| Miestai = [[Sočis]], [[Anapa]], [[Maikopas]], [[Nalčikas]], [[Čerkeskas]]
| Žemėlapis =
| Vikiteka =Category:Circassia
| Sąrašas =Šiaurės Kaukazo regionai<br>[[Cirkasija]], [[Osetija]], [[Ičkerija]], [[Dagestano istorija|Dagestanas]]
}}
Iki XIX a. vyraujanti regiono etninė grupė buvo [[cirkasai]], kurių palikuonys yra dabartiniai [[adygai]], [[čerkesai]] ir [[kabardinai]]. Visi jie kalba [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos|Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis]]. Šiuo metu vyraujanti regiono tauta yra [[rusai]].
== Pavadinimai ==
Vietos gyventojai regioną vadina terminu '''Adyge Heku''' (''Адыгэ Хэку'').
== Geografija ==
[[Vaizdas:Circassia_in_1750.png|thumb|left|Cirkasijos subregionai]]
Cirkasija užima dideles teritorijas [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] šiaurės rytinėje pakrantėje. Pajūryje ji driekiasi nuo [[tamanės pusiasalis|Tamanės pusiasalio]] šiaurėje iki Kaukazo kalnagūbrio pietuose. [[Kubanė|Kubanės upė]] tarnauja kaip šiaurinė regiono riba ir skiria Cirkasiją nuo [[Kubanės kraštas|Kubanės krašto]]. Kaukazo kalnagūbris pietuose skiria Cirkasiją nuo [[Abchazijos istorija|Abchazijos]] ir istorinės [[Gruzija|Gruzijos]] (ribojasi su jos regionais [[Svanetija]] ir [[Rača]]). Į rytus nuo Cirkasijos yra [[Osetija]].
Regiono centrinėje dalyje yra [[Elbrusas|Elbruso kalnas]], kuris dalija Cirkasiją į rytinę ir vakarinę. Vakarinė Cirkasija sutampa su Kubanės baseinu. Čia teka upės [[Belaja (Kubanė)|Belaja]], [[Laba]], [[Mažasis Zelenčiukas]], [[Didysis Zelenčiukas]]. Rytinėje Cirkasijoje prasideda [[Terekas|Terekas]].
Tradiciškai visoje Cirkasijoje buvo išskiriami 12 regionų, atstovaujamų atskirų genčių. Tai yra Žanė, Natuchajus, Šapsugas, Bžedugas, Abadzechas, [[Ubykija]], Beslenėjus, Temirgojus, Jegeruchas, Hatuchas, Memhegas ir Kabarda. Pastarasis yra didžiausias ir dar vadinamas Rytine Cirkasija.▼
▲Tradiciškai visoje Cirkasijoje buvo išskiriami 12 regionų, atstovaujamų atskirų genčių. Tai yra Žanė, Natuchajus, Šapsugas, Bžedugas, Abadzechas, [[Ubykija]], Beslenėjus, Temirgojus, Jegeruchas, Hatuchas, Memhegas ir [[Kabarda]]. Pastarasis yra didžiausias ir
== Istorija ==
{{ŠKaukazo istorija}}
===Senovės Cirkasija===
[[Vaizdas:Brue,_Adrien_Hubert,_Asie-Mineure,_Armenie,_Syrie,_Mesopotamie,_Caucase._1839._(BA).jpg|thumb|left|Senosios Cirkasijos gentys]]
{{main|Zygijai}}
Cirkasijoje [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] suklestėjo [[Maikopo kultūra]] (IV-III tūkst. pr. m. e.), kurią vėliau pakeitė [[Vakarų Kaukazo dolmenų kultūra]] (III-II tūkst. pr. m. e.).
[[I tūkst. pr. m. e.]] senovės graikų požiūriu, Cirkasija priklausė didesniam [[Skitija|Skitijos]] regionui ir buvo į šiaurę nuo [[Kolchidė]]s. Čia minimos daug vietinių autochtoninių genčių. Pakrantėje minimi [[sindai]], [[achėjai]], [[heniochai]], o krašto gilumoje gyveno [[kerketai]], [[imaduchai]] ir [[zygai]]. Pastarųjų gyvenamas regionas Zychas dažniausiai lokalizuojamas rytinėje Cirkasijoje, į rytus nuo Elbruso. Senovės graikai tyrinėjo šį regioną ir įkūrė keletą [[graikų kolonijos|kolonijų]]. Tarp jų svarbiausios buvo [[Fanagorija]], [[Hermonasa]], [[Anapa|Gorgipija]] ir kitos, visos įsikūrę sindų žemėse. Dėl to sindai buvo labiausiai helenizuota iš Cirkasijos genčių. Jie apie V a. pr. m. e. sukūrė savo valstybę su sostine Gorgipijoje. Vėliau juos valdė [[Bosporo karalystė]].
===Viduramžiai===
Viduramžiais lotyniškuose šaltiniuose terminas Zychas imtas taikyti visai Cirkasijai apibūdinti. Paradoksaliai, kai kurie autoriai naudojo Zycho terminą tik Cirkasijos pakrantei, o giliau krašte buvusiems kalnuotiems regionams naudoti terminai Papagija (papagai), Kasachija (kašagai, kasogai) ir kt.
{{istorija-stub}}
[[Kategorija:Šiaurės Kaukazo istorija]]
| |||