Karolis Stanislovas Radvila II: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
}}
 
'''Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“''' ({{pl| Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku}}, {{lot|Carolus II Stanislaus Onuphrius Joannes Nepomucenus Justus Radziwil}}, [[1734]]  m. [[vasario 27]] d. [[Nesvyžius|Nesvyžiuje]]  – [[1790]]  m. [[lapkričio 21]] d. [[Palenkės Biala|Palenkės Bialoje]])  – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas.
 
== Biografija ==
Buvo turtingiausio Lietuvos ir Lenkijos valstybės tėvo turtingiausias vaikas, vienas turtingiausių bei didžiausias pajamas gaunančių aristokratų visoje Europoje. Jo valdose buvo 16 miestų, 683 kaimai ir 25 vaitystės. X Nesvyžiaus valdytojas, VIII Olykos valdytojas, VII Bialos ponas.
 
Po [[1768]]  m. apsigyvenęs Nesvyžiuje ir pasitraukęs nuo politikos išpuošė rūmus, kuriuose rengė priėmimus ir šventes. [[1785]]  m. priėmimas, surengtas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovui Augustui Poniatovskiui]] netgi pateko į [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] poemą „Ponas Tadas“.
 
[[1780]]  m. Nesvyžiuje atidarė Jūrininkų mokyklą, kuri laikytina pirmąja Lietuvoje ir Lenkijoje. Prie mokyklos buvo ligoninė, bendrabutis ir vandens maudyklės. Mokykla veikė pagal jūrų statutą, o joje buvo dėstoma [[matematika]], [[geometrija]], tautų istorija, [[piešimas]], inžinerija, [[navigacija]], [[muzika]], mokoma šešių kalbų. Jūrų tarnybą dėstė keturi švedų ir du danų jūrų karininkai.
 
=== Asmenybė ===
Politinė veikla sutapo su Abiejų Tautų Respublikos nuosmukiu ir valstybės padalijimu. Jis priešinosi, kad karaliumi būtų išrinktas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]], dėl to buvo apšauktas išdaviku, jo dvarai konfiskuoti, ir tik įsikišusi [[Jekaterina II]] juos grąžino.
 
[[1757]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. apdovanotas [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinu]].
 
== Valstybės tarnyba ==
[[1752]]  m. [[LDK ginklininkas]], [[1762]]–[[1764]] ir [[1768]]–1790  m. [[Vilniaus vaivada]] ir [[Lvovo seniūnas]].
 
1764  m. konvokacinio seimo metu rėmė [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijo-Anhalto]] [[Vetinai|Vetinų]] dinastijos kandidatą į Respublikos karaliaus sostą. Protestavo prieš [[Čartoryskiai|Čartoryskių]] suartėjimą su [[Rusija]]. Su savo daliniais pasipriešino Rusijos kariuomenei, bet, pralaimėjęs mūšį prie [[Slonimas|Slonimo]], nusprendė pasitraukti į [[Valachija|Valahiją]] [[Rumunija|Rumunijoje]]. Jau [[Drezdenas|Drezdene]] jį pasiekė žinia, kad iš jo atimtos Vilniaus vaivados pareigos ir konfiskuotas visas turtas. Tik kai į Lietuvos didikų konfliktą įsikišo Rusijos pasiuntinys [[Nikolajus Repninas]], jis grįžo namo.
 
[[1767]]–1768  m. [[Radomo konfederacija|Radomo konfederacijos]] pirmininkas. Prisiekęs ištikimybę karaliui Stanislovui Augustui susigrąžino dvarus. 1768  m. [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] pirmininkas, pasipriešino garantiniam traktatui, pagal kurį Respublika būtų tapusi Rusijos protektoratu, o po seimo tapo [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]] generaliniu maršalka.
 
Prasidedant [[1788]]  m. [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seimui]] jis priešinosi karaliaus ir Čartoryskių reformoms.
 
== Šaltiniai ==
[[Kategorija:ATR generolai leitenantai]]
[[Kategorija:Radvilos]]
[[Kategorija:ATR Seimo atstovai 1752 m.]]
[[Kategorija:ATR Seimo atstovai 1754 m.]]
[[Kategorija:ATR Seimo atstovai (Vilniaus pavietas)]]
[[Kategorija:Radomo konfederacijos maršalkos]]