Asmenybės bruožų teorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Psichologija|Psichologijoje]] '''asmenybės bruožų teorija''' (dar vadinama '''dispozicinė teorija''')  – tai žmogaus [[asmenybės psichologija|asmenybės]] tyrimo prieiga. Asmenybės bruožų teoretikus iš esmės domina bruožų  – būdingų elgesio, mąstysenos ir emocijų modelių, matavimas.<ref>Saul Kassin, (2003). ''Psychology''. USA: Prentice-Hall, Inc.</ref> Remiantis šia teorine perspektyva, asmenybės bruožai laikui bėgant išlieka santykinai stabilūs, yra individualūs (pvz., kai kurie žmonės mėgsta bendrauti, o kiti yra gana drovūs) ir daro įtaką asmens elgesiui. Asmenybės bruožai skiriasi nuo žmogaus būsenų, kurios yra laikinos.

Vienas iš pirmųjų asmenybės bruožų tyrinėjimo pradininkų buvo [[Gordon Allport]], kuris bruožus vadino dispozicijomis. Jo požiūriu, svarbiausieji (''cardinal'') asmenybės bruožai, kurie dominuoja ir apibrėžia žmogaus elgesį, pvz., žmogų valdančios aistros/manijos, tokios kaip pinigų, garbės ir pan. poreikis. Tuo tarpu centriniai (''central'') bruožai, tokie kaip dorumas, yra tokios charakteristikos, kurias tam tikru laipsniu turi kiekvienas žmogus. Galiausiai, antriniai (''secondary'') asmenybės bruožai, kurie yra pastebimi tik tam tikromis aplinkybėmis (tam tikri žmogaus pomėgiai, kuriuos žino tik artimi tam žmogui asmenys). Antriniai bruožai suteikia pilną sudėtingos žmogaus asmenybės vaizdą.

* [[Eysenck asmenybės klausimynas]] („trijų faktorių modelis”). Po tyrimų naudojant [[Faktorinė analizė|faktorinę analizę]], [[Hans Eysenck]] padarė išvadą, kad asmenybę galima apibrėžti trimis pagrindiniais bruožais: [[neurotiškumas|neurotiškumu]], ekstraversija, ir psichotizmu.<ref>Hans Eysenck, (1967). ''The biological basis of personality.'' Springfield, IL: Thomas. </ref><ref>Hans Eysenck, (1991). Dimensions of personality: 16: 5 or 3? Criteria for a taxonomic paradigm. ''Personality and Individual Differences, 12'', 773–790. </ref>