Varmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Pirma kartą šaltiniuose "Warmia" minima 1249 m. Pavadinimas kildinamas iš prūsų ''wormyan, warmun'' ("raudona"). 1262 m. minima kaip "Wormeland" ir tik 1299 m. atsiranda vokiškas variantas "Ermelandt".
== Geografija ==
Varmės vyskupystė tęsėsi nuo siauro [[Aistmarės|Aistmarių]] pakrantės ruožo tarp [[Fromborkas|Fromboko]] ir [[Branevas|Branevo]] į pietvakarius link Mozūrų ežeryno aplink [[Olštynas|Olštyną]] ir [[Rešlius|Rešlių]]. Iš visų pusių Varmę supo vokiškieji Rytprūsiai - [[Oberlandas]] pietvakariuose, Natanga ir Barta šiaurėje ir Mozūrija pietvakariuose. Didžiausios upės - [[Paslenka]] ir [[Alna (upė)|Alna]]. Bendras plotas - 4249 km².
Vyskupystei priklausė šie miestai (nuo pakrantės gylyn į kraštą) Frauenburgas, Braunsbergas, Melzakas, Vormditas, Gutštatas, [[Varmės Lidzbarkas|Heilsbergas]], Bišofšteinas, Rioselis, Zėburgas, Bišofsburgas, Vartenburgas ir Alenšteinas.
== Gyventojai ==
XIII a. Varmėje gyveno prūsų gentys [[varmiai]] (šiaurės rytuose), pagudėnai ir galindai (pietuose), natangai ir bartai (šiaurės rytuose). Po VOkiečių ordino užkariavimų čia pradėti kelti vokiečių kolonistai.
{{Baltų žemės}}
| |||