Vietininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(pašalinu)
S
Vietininko linksnis buvo [[indoeuropiečių prokalbė]]je, todėl yra išlikęs dalyje indoeuropiečių kalbų ([[baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]], [[sanskritas|sanskrite]], lotynų). Dalyje kitų linksniuojamų kalbų ([[senovės graikų kalba|senovės graikų]], senovės germanų) vietininko forma buvo sumišusi su kitais linksniais.
 
Lietuvių kalboje seniau buvo (dabar kaip [[archaizmas|archaizmai]] kartais vartojami) kiti suvietą vietininku persipinantysreiškiantys linksniai – [[iliatyvas]], [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]].
 
Iš ne indoeuropiečių kalbų, vietininkas naudojamas [[tiurkų kalbos|tiurkų]], [[finougrų kalbos|finougrų]], įvairiose [[indėnų kalbos]]e. [[turkų kalba|Turkų kalboje]] vietininko priesaga yra '''-da''', tačiau jos išraiška gali kisti dėl balsių harmonijos ir suduslėjimo (''oda – oda'''da''''', ''ev – ev'''de''''', ''kitap – kitap'''ta'''''). Finougrų kalbose yra 6-9 vietininko raiškos būdai (ilatyvasiliatyvas, inesyvas, elatyvaseliatyvas, alatyvasaliatyvas, adesyvas, abliatyvas, supresyvassuperesyvas ir kt.).
 
Pvz., [[estų kalba|estų kalboje]]:
* [[iliatyvas]] – ''maja'''sse''''' arba ''majja'' 'naman'
* [[inesyvas]] – ''maja'''s''''' 'name, namo viduje'
* [[elatyvas|eliatyvas]] – ''maja'''st''''' 'iš namo vidaus'
* [[aliatyvas]] – ''maja'''le''''' 'namop'
* [[adesyvas]] – ''maja'''l''''' 'ant namo, name, namip'
16 866

pakeitimai