Vietininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

606 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
pašalinu
S
(pašalinu)
Vietininko linksnis buvo [[indoeuropiečių prokalbė]]je, todėl yra išlikęs dalyje indoeuropiečių kalbų ([[baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]], [[sanskritas|sanskrite]], lotynų). Dalyje kitų linksniuojamų kalbų ([[senovės graikų kalba|senovės graikų]], senovės germanų) vietininko forma buvo sumišusi su kitais linksniais.
 
Lietuvių kalboje seniau buvo (dabar kaip [[archaizmas|archaizmai]] kartais vartojami) kiti su vietininku persipinantys linksniai – [[iliatyvas]], [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]].
Vietininko vienaskaitos galūnė indoeuropiečių kalbose yra '''-e''':
* [[lietuvių kalba|lietuvių]]: ''namas – nam'''e'''''
* [[rusų kalba|rusų]]: ''дом – дом'''е'''''
* [[sanskritas]]: ''gṛha – gṛh'''e'''''
 
Tiesa, slavų kalbose, priklausomai nuo konteksto galūnė gali būti ir '''-u''', senovės lotynų kalboje '''-ei, -ai, -i''', sanskrito kai kuriose paradigmose '''-ām, -an, -i'''. Lietuvių kalboje visose paradigmose vietininko galūnė yra '''-e''', tačiau -is kamienuose galimas sutrumpintas variantas su galūne '''-y''', pvz., medyje – medy, naktyje – nakty. Lietuvių kalboje seniau buvo (dabar kaip [[archaizmas|archaizmai]] kartais vartojami) kiti su vietininku persipinantys linksniai – [[ilatyvas]], [[alatyvas]] ir [[adesyvas]].
 
Iš ne indoeuropiečių kalbų, vietininkas naudojamas [[tiurkų kalbos|tiurkų]], [[finougrų kalbos|finougrų]], įvairiose [[indėnų kalbos]]e. [[turkų kalba|Turkų kalboje]] vietininko priesaga yra '''-da''', tačiau jos išraiška gali kisti dėl balsių harmonijos ir suduslėjimo (''oda – oda'''da''''', ''ev – ev'''de''''', ''kitap – kitap'''ta'''''). Finougrų kalbose yra 6-9 vietininko raiškos būdai (ilatyvas, inesyvas, elatyvas, alatyvas, adesyvas, abliatyvas, supresyvas ir kt.).