|
[[Vaizdas:Tauras (brewery).JPG|thumb|right|250px|„Vilniaus tauro“ pastatai [[2015]] m.]]
'''Vilniaus tauras''' – alaus ir gaiviųjų gėrimų gamykla, veikusi [[Vilnius|Vilniuje]] nuo [[XIX a.]] 7-toseptintojo dešimtmečio iki [[XXI a.]] pirmojo dešimtmečio.
== Istorija ==
„Vilniaus tauro“ pradžia yra XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Abelio Soloveičiko ir [[Iseras Beras Volfas|Isero Bero Volfo]] [[Lukiškės|Lukiškėse]] įkurta alaus gamykla. Atsiskyrus [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]] ir [[Kauno gubernija|Kauno]] gubernijoms, gamyklą nupirko [[Vilhelmas Šopenas]]. [[1897]] m. gamyklą įsigijo Morduchas Ovsiejus Epšteinas ir sujungė ją su [[1872]] m. įkurta [[Epšteino alaus darykla]]. 1897 m. [[kovo 28]] d. Epšteinas įkūrė Vilniaus alaus darymo akcinę bendrovę '''„Šopen“'''. Pradinis bendrovės kapitalas – 350 tūkst. rublių, vėliau buvo padidintas iki 500 tūkst. rublių. Tuo metu tai buvo vienas didesnių bravorų Vakarų [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. [[1914]] m. per metus pagamindavo 300 tūkst. kibirų (vienas kibiras – 12,99 litro). Bravoro alus pristatytas tarptautinėse parodose [[Čikaga|Čikagoje]] ([[1898]] m.), [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[1904]] m., apdovanotas Grand Prix ir aukso medaliu), [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] ([[1909]] m.), [[Odesa|Odesoje]] ([[1910]] m.).<ref name="poziuris">{{cite web | url=http://www.lrt.lt/media/video2014/S0001338.mp4 | title=Požiūris | date=2008-09-05 | publisher=LRT | accessdate=2014-10-17}}</ref><ref name="lrytas">{{cite web | url=http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/gamta/nuo-markuciu-kalvu-atsiveria-kitoks-vilnius.htm | title=Nuo Markučių kalvų atsiveria kitoks Vilnius | first=Arūnas | last=Dumalakas | date=2014-06-08 | accessdate=2014-10-17 | publisher=lrytas.lt}}</ref><ref name="tauras">{{cite web | url=http://www.tauroalus.lt/istorija/ | title=Istorija – Tauras | publisher=tauroalus.lt | accessdate=2014-10-17}}</ref>
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] alaus gamyba buvo nutraukta, įrenginiai demontuoti. Gamyba atkurta tik [[1921]] m. [[1935]] m. rudenį bendrovės pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais Iljos E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti [[Lipskio alaus ir spirito gamykla|Lipskio alaus ir spirito gamyklą]], prižadėję išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu 4-to XX a. dešimtmečio pabaigoje Šopeno alaus darykla liko vienintelė alaus gamybos įmonė Vilniaus mieste.<ref name="lrytas"/><ref>{{cite web | title=Ar išliks istorinis "Szopen" arba "Vilniaus Tauro" bravoras? | url=http://www.alutis.lt/news/news.php?id=1912 | publisher=alutis.lt | date=2006-01-30 | accessdate=2014-10-17}}</ref>
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu gamykla mažai nukentėjo. Tarybų valdžia gamyklą nacionalizavo. Vėliau, prijungus jungtinę vaisvandenių fabrikų įmonę „Šaltinis“, alaus darykla tapo alaus ir mineralinio vandens kombinatu '''„Tauras“'''. 6-ame XX a. dešimtmetyje kombinatas pervadintas alaus darykla „Tauras“. 7-ame to paties amžiaus dešimtmetyje baigta dešimt metų trukusi plėtra, mechanizacija ir renovacija, leidusi pasiekti 18,5 mln. litrų per metus alaus produkciją.<ref name="tauras"/>
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kombinatas tapo Vilniaus valstybine alaus ir nealkoholinių gėrimų įmone „Tauras“, kiek vėliau – akcine bendrove „Vilniaus Tauras“, o dešimtmečiui baigiantis, „Vilniaus Tauro“ kontrolinį akcijų paketą nupirko danų koncernas „[[Danish Brewery Group]]“. XXI a. pirmajame dešimtmetyje gamyba iš Vilniaus perkelta į [[Panevėžys|Panevėžį]].<ref name="tauras"/>
== Pastatai ==
Pagrindinis alaus gamyklos pastatas Lukiškėse (dabartinis adresas Aludarių g. 1 / Pakalnės g. 2) pastatytas XIX a. 7-tąjį dešimtmetį, buvusioje našlaičių kapinių vietoje. Vienas pastato architektų – [[Nikolajus Čiaginas]] – interjere panaudojo metalines kolonas. Ši detalė buvo naujiena ne tik Vilniuje. [[2008]] m. pastatas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] (unikalus kodas {{kvrmc|31734}}). Numatyta mažai vertingus pastato priestatus nugriauti, atkurti originalią išvaizdą, architektūrines formas bei planinę struktūrą.<ref name="poziuris"/>
AB „Šopen“ susijungus su Epšteino alaus darykla, pastarosios salyklo fabrikas, veikęs [[Paplauja|Paplaujoje]], nuo [[1900]] m. iki [[1913]] m. buvo išnuomotas AB „Šopen“. Šis pastatas 2008 m. taip pat įrašytas į Kultūros vertybių registrą ({{kvrmc|32446}}).<ref name="poziuris"/><ref name="lrytas"/><ref>{{cite kvr | mc=32446 | title=Alaus daryklos pastatų kompleksas | accessdate=2014-10-17}}</ref>
Tarybinei valdžiai nacionalizavus Parčevskio bravorą, tuomečiam „Taurui“ atiteko ir bravoro pastatai [[Raudondvaris (Nemenčinė)|Raudondvaryje]].
| 