Valdas Adamkus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmąjį kartą nuo artėjančios [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] su tėvais į [[Vokietija|Vokietiją]] pasitraukė [[1944]] m. [[Liepa|liepos]] mėn. Tačiau šeimai susiradus prieglobstį netoli [[Vroclavas|Vroclavo]] tuometinio Breslau) įkurtoje karo pabėgėlių stovykloje, grįžo atgal į Lietuvą prisijungti prie [[Žemaitija|Žemaitijoje]] formuojamos lietuvių savanorių Tėvynės apsaugos rinktinės kovai prieš Raudonąją armiją.<ref>Marcinkevičiūtė, Marytė. ''Valdas Adamkus – sporto žmogus.'' Vilnius: Homo liber, 2011, 8 ppsl. ISBN 978-609-446-010-4.</ref> Ten buvo paskirtas bataliono štabo vertėju. Galutinai iš Lietuvos pasitraukė 1944 m. [[Spalis|spalio]] mėn., kaip rašo savo atsiminimuose, pasislėpęs po tanku besitraukiančiame nacių kariuomenės traukinio ešelone.<ref>Adamkus, Valdas. ''Likimo vardas – Lietuva: apie laiką, įvykius, žmones.'' Kaunas: Santara, 1998, 23 ppsl. ISBN 978-9986-868-05-7.</ref>

[[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje [[Čikaga|Čikagoje]], vėliau – braižytoju inžinerijos firmoje. [[1952]] m. buvo pašauktas į [[JAV ginkluotosios pajėgos|JAV kariuomenę]], ten tarnavo [[Rusų kalba|rusų kalbos]] vertėju ir instruktoriumi, į atsargą buvo išleistas su [[Karinis laipsnis|vyriausiojo seržanto]] laipsniu. [[1960]] m. vakariniame skyriuje baigė [[Ilinojus|Ilinojaus]] technologijos institutą ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę. [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|Septintajame dešimtmetyje]] kartu su žmona [[Alma Adamkienė|Alma]] iš [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] verslininko [[Juozas Bačiūnas|Juozo Bačiūno]] [[Mičiganas|Mičigano]] valstijoje įsigijo ir administravo poilsinę vasarvietę „Tabor Farm“,<ref>Adamkus, 78-80 psl.</ref> perėjus dirbti į federalinę tarnybą administravimą perėmė žmona.

Gyvendamas JAV, tapo [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] nariu ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Iš pradžių Ilinojaus valstijos vietos valdžios rinkimuose dalyvavo vietinio Respublikonų partijos kandidato rinkimų kampanijoje, vėliau, [[1968]] m., kaip respublikonų partijos kandidatas, dalyvavo Čikagos sanitarinės patikėtinių tarybos rinkimuose. Nors rinkimus pralaimėjo [[JAV demokratų partija|Demokratų partijos]] kandidatui, tačiau savo apygardoje surinko daugiau balsų nei lygiagrečiai tuo pat metu vykusių [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] rinkimų laimėtojas [[Ričardas Niksonas|R. Niksonas]].<ref>Adamkus, 89 ppsl.</ref>

Taip pat buvo aktyvus [[sportas|sporto]] renginių dalyvis ir organizatorius, jam priklausė [[100 m bėgimas|100 m bėgimo]] [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|nacionalinis rekordas]].<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/vadamkaus-sportines-pergales-naujoje-knygoje.d?id=44586449 „V.Adamkaus sportinės pergalės – naujoje knygoje“] Mindaugas Augustis, 2011 m. balandžio 19 d., „[[DELFI]]“</ref> [[1948]] m. [[Niurnbergas|Niurnberge]] įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] rungtyse laimėjo du [[auksas|aukso]] ir du [[sidabras|sidabro]] medalius, buvo vienas iš Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto (Vyr. FASK), vienijusio lietuvių karo pabėgėlių sporto klubus Vokietijoje, steigėjų ir vadovų.<ref>Marcinkevičiūtė, 66 ppsl.</ref> Gyvendamas JAV, dalyvavo sporto klubų „Grandis“ ir „Lituanica“ įsteigime,<ref>Marcinkevičiūtė, 74 ppsl.</ref> buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) pirmininku,<ref>Marcinkevičiūtė, 92 ppsl.</ref> organizavo Šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio rinktinės išvykas į [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]] ir [[Australija|Australiją]], vadovavo [[Pasaulio lietuvių sporto žaidynės|Pasaulio lietuvių sporto žaidynių]], įvykusių [[1983]] m., organizaciniam komitetui.