Charonas (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S Patikslinti dydžiai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Palydovas
| pavadinimas = Charonas
| vaizdas = [[Vaizdas:Charon by New Horizons on 13 July 2015.png|250px]]
| vaizdas =
| antraštė = [[Hubble2015]] m. [[liepos 14]] d. „[[New Horizons]]“ erdvėlaivio nuotrauka
| atradimas = yes
| atradėjas = [[James W. Christy]]
Eilutė 23:
| pav_temperatūra = 53 K
}}
: ''Graikų mitologijoje [[Charonas (mitologija)|Charonas]].''
'''Charonas''' yra didžiausias [[Plutonas (planeta)|Plutono]] palydovas, atrastas Džeimso Krisčio (''James W. Christy'') [[1978]]  m. [[birželio 22]] d. „[[United States Naval Observatory]]“ [[observatorija|observatorijoje]], nagrinėjant Plutono nuotraukas. Nagrinėjant nuotraukas nustatytos anomalijos, kurias paaiškinti galėjo tik palydovo buvimas.
 
[[2005]]  m. atradus kitus du Plutono palydovus, dabar Charonas kartais vadinamas '''Plutonu I'''. [[New Horizons]] misija numatyta į Plutoną ir Charoną 2015 liepą.
 
[[2015]] m. [[liepos 15]] d. [[NASA]] „[[New Horizons]]“ misija praskriejo pro Plutoną ir tuo pačiu Charoną 27 000 km atstumu.
 
[[2005]] m. atradus kitus du Plutono palydovus, dabar Charonas kartais vadinamas '''Plutonu I'''. [[New Horizons]] misija numatyta į Plutoną ir Charoną 2015 liepą.
== Pavadinimas ==
Po atradimo Charonui suteiktas laikinas '''1978 P 1''' pavadinimas pagal tuo metu nesenai priimtą konvenciją. Kristis iš karto pasiūlė Charono vardą, bet oficialiai jis buvo priimtas [[1985]]  m. pabaigoje (paskelbta [[1986]]  m. [[sausio 3]] d.).
 
Graikų mitologijoje [[Charonas]] yra mirusiųjų keltininkas, siejamas su dievu Hadu (romėnų pasisavintu Plutono vardu).
eilutė 34 ⟶ 37:
== Fizinės charakteristikos ==
 
Charono skersmuo 1208  km, vos daugiau nei pusė Plutono skersmens. Paviršiaus plotas 4 580 000  km². Priešingai nei Plutonas, kuris padengtas azoto ir metano ledu, Charono paviršius padengtas mažiau kintančiu vandens ledu ir, atrodo, turi atmosferą. [[2007]]  m. Gemini observatorijos pastebėti amonio hidratų ir vandens kristalų plotai Charono paviršiuje leido iškelti mintį, kad ten aktyviai veikia kriogeizeriai.
 
Abipusis Charono ir Plutono užtemimas devintame dešimtmetyje leido astronomams gauti vieno Plutono ir abiejų dangaus kūnų spektrus. Atėmus Plutono spektrą iš bendro, buvo spektroskopiškai nustatyta Charono paviršiaus cheminė sudėtis.
eilutė 42 ⟶ 45:
== Orbitinės charakteristikos ==
 
Aplink Plutoną Charonas apsisuka per 6,387 d. Kadangi Charonas aplink savo ašį apsisuka per tą patį laikotarpį, į Plutoną visada yra atsukta viena Charono pusė (kaip [[Žemė]]s ir [[Mėnulis|Mėnulio]] atveju), be to, kadangi Plutonas aplink savo ašį apsisuka per tą patį laikotarpį, į Charoną visada atsukta viena Plutono pusė. Dėl tų pačių priežasčių Charonas nejuda Plutono danguje, žiūrint iš fiksuoto Plutono paviršiaus taško, kuriame jis išvis matomas, o Plutonas nejuda Charono danguje (panašiai, kaip geostacionarieji [[dirbtinis palydovas|palydovai]] nejuda Žemės danguje). Plutono-Charono sistema [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] yra unikali tuo, kad jos gravitacinis sistemos centras yra Plutono išorėje  – tarp Plutono ir Charono. Dėl to kartais Plutono-Charono sistema vadinama biplanetarine.
 
{{Commons|Pluto}}