Šiaurės Vokietijos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 48:
'''Šiaurės Vokietijos sąjunga''' ({{de|Norddeutscher Bund}}) – [[1866]] m. [[rugpjūčio 16]] d. Prūsijos suburta karinė sąjunga, kuri pagal [[1867]] m. priimtą konstituciją transformavosi į federaliniu pagrindu organizuotą valstybių junginį. Sąjungai priklausė vokiškos valstybės į šiaurę nuo [[Mainas|Maino]] upės.
Šiaurės Vokietijos sąjungos santvarka didžiąja dalimi sutapo su 1871 m. sukurtos Vokietijos imperijos santvarka: šalia tautos renkamo Reichstago buvo valstybes nares atstovaujantis Bundesratas. Įstatymų leidimui reikėjo abiejų institucijų pritarimo. Sąjungos vadovu buvo Budesrato "prezidentas", kuriuo buvo Prūsijos karalius. Vykdomąja valdžia buvo federalinis kancleris. Pirmuoju ir vieninteliu Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleriu buvo Prūsijos ministras pirmininkas [[Otto von Bismarck]].
Gausiais ūkio, infrastruktūros, prekybos ir teisės modernizaciją skatinančiais įstatymais Šiaurės Vokietijos sąjungos Reichstagas paruošė vėlesnį Vokietijos suvienijimą. Per [[Vokietijos muitų sąjunga|muitų sąjungą]] kai kurie įstatymai pietų Vokietijojs valstybėse veikė dar prieš 1871 m. Šalia to, parlamentinė karinio biudžeto kontrolė buvo menka, nors karinės išlaidos sudarė 95 proc. viso biudžeto.
Viltys, kad greitai į sąjungą bus galima priimti pietų Vokietijos valstybes [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeną]], [[Bavarijos karalystė|Bavariją]], [[Viurtembergo karalystė|Viurtembergą]] ir [[Heseno didžioji kunigaikštystė|Heseną-Darmštatą]], nepasiteisino. Visose šiose šalyse buvo didelis pasipriešinimas protestantiškajai Prūsijai bei jos vadovaujamai sąjungai su savo liberalia ūkio ir socialine politika. Tai pasireiškė vykstant rinkimams į muitų sąjungos parlamentą 1868 m., nors šiaurės ir pietų Vokietijos atstovų bendras darbas Muitų sąjungoje prisidėjo prie ekonominės Vokietijos vienybės stiprinimo.
1870 m. po diplomatinės krizės Prūsiją užpuolusi Prancūzija tuo pačiu tikėjosi sutrukdyti tolimesnį Vokietijos vienijimąsi ir užimti dalį Vokietijos žemių. Tuo tarpu pietų Vokietijos vasltybės Badenas, Bavarija ir Viurtembergas su Prūsija buvo sudariusio slaptas gynybines sąjungas, o tai, bei geresnė organizacija, padėjo vokiečių kariuomenėms greitai apsiginti ir perkelti karą į Prancūziją. 1870 m. lapkričio mėn. pietų Vokietijos valstybės pasirašė stojimo sutartis į Šiaurės Vokietijos sąjungą. Po tam tikrų pakeitimų 1871 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vokietijos imperijos konstitucija.
[[Vaizdas:Norddeutscher_Bund.png|thumb|300px|left|Šiaurės Vokietijos sąjungos žemėlapis]]
|