Šiaurės Vokietijos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Vaizdas:Norddeutscher_Bund.png|thumb|300px|left|Šiaurės Vokietijos sąjungos žemėlapis]]

 

Šiaurės Vokietijos sąjungos projektas demonstravo, kaip [[Otto von Bismarck]]as suvokė vokiečių suvienijimą. Šį valstybių suvienijimą įkvepė ne vokiečių nacionalizmas, bet siekis įtvirtinti Prūsijos galybę. Bismarckas pats per 5 valandas padiktavo sąjungos konstituciją, kuri perdavė į karaliaus [[Vilhelmas I|Vilhelmo I]], tapusio sąjungos bundesprezidentu, rankas beveik visus užsienio ir vidaus politikos svertus, o Prūsijos ministrą - prezidentą grafą Bismarcką pavertė jos bundeskancleriu ir faktiniu vadovu. Prūsija siuntė 17 atstovų į 43 vietų bundesratą, kuris atliko atsvaros gyventojų renkamam reichstagui vaidmenį. Istorikas istorikas H. A. Winckleris taikliai pastebėjo, kad jau tuomet aiškėjo, kad liberalų vizija apie vokiečių susivienijimą „vienybė ir laisvė“ nebus realizuota; vietoj to vienybė bus pasiekta laisvės sąskaita.