Šogis: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 pridėta baitų ,  prieš 7 metus
S
(→‎Žirgas: faktine klaida)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
| bggxrefs =
}}
'''Šogis''' ({{ja|将棋}}) arba '''japoniški šachmatai''' - – [[stalo žaidimas]] skirtas 2 žaidėjams, laikomas vienu iš šachmatų variantų. Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir [[šachmatai]], [[čaturanga]], [[šatrandžas]], kiniškas [[siangcis]] ir korėjietiškas [[džiangis]] ir yra pats populiariausias iš šeimyninių žaidimų [[Japonija|Japonijoje]]. Senais laikais šogis buvo vadinamas „dramblių šachmatais“.
 
Šogio pirmtakas čaturanga yra kilusi iš Indijos [[VI a. pr. m. e.]] ir paplito nuo [[Kinija|Kinijos]] iki Japonijos kur gimė keletas žaidimo atšakų. Šogis, toks koks dabar, žaidžiamas nuo [[XVI a.]]
Pirmieji archeologiniai šogio radiniai priklauso [[XI a.]] Šios figūros turi šiuolaikinį atvaizdį.
 
Pirmieji išsamūs šogio aprašymai pasirodė [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpyje]]. Tuo metu egzistavo didieji ir mažieji šogiai. Mažasis šogis buvo žaidžiamas 9x9 lentoje, o didysis - – 13x13. Figūrų ėjimai buvo tokie patys kaip ir dabar, tačiau nebuvo atgaivinimo taisyklės. [[XVI a.]] imperatorius [[Gonara]] sukūrė šogį tokį, kuris žaidžiamas dabar. Pagrindui jis paėmė mažąjį šogį, kurie buvo žaidžiami ant lentos 9x9, sumažino figūrų skaičių iki 40 ir įvedė naują atgaivinimo taisyklę. Ši naujovė labai pakeitė žaidimo strategiją ir taktiką.
 
== Žaidimo reikmenys ==
[[Vaizdas:Shogi Ban Koma.jpg|thumb|right|200px|Šogio lenta]]
Du žaidėjai, ''Sente'' 先手 (juodieji) ir ''Gote'' 後手 (baltieji) žaidžia ant lentos, sudarytos iš stačiakampių langelių. Lenta sudaryta iš 9 stulpelių ir 9 eilių.
 
Kiekvienas žaidėjas turi šiek tiek skirtingų dydžių pleišto pavidalo figūrų. Išskyrus karalių, visos figūros skiriasi tik orientacija žaidimo lauke. Figūrų dydis priklauso nuo figūrų galingumo žaidime (kuo didesnė, tuo galingesnė):
 
== Taisyklės ==
 
=== Figūros ===
==== Karalius ====
| width="20" |   || width="20" |   || width="20" |   || width="20" |   || width="20" |  
|- style="text-align:center;"
|   || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ ||  
|- style="text-align:center;"
|   || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ || BGCOLOR="#E0E0E0" | 金 || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ ||  
|- style="text-align:center;"
|   ||   || BGCOLOR="#D0D0F0" | ○ ||   ||  
 
=== Tikslas ===
Žaidimo tikslas yra paskelbti karaliui [[matas (šachmatai)|matą]] (t. y. padaryti taip, kad karalius neturėtų niekur eiti). Ėjimą ne pagal taisykles padaręs žaidėjas iš karto pralaimi. Kiti du galimi mačo rezultatai yra: lygiosios, kuomet tie patys ėjimai kartojasi bent tris kartus ({{jap|千日手 ''sennichite''}}) arba kai abiejų varžovų karaliai užeina į evoliucionavimo zoną ir negali tikėtis paskelbti matą ({{jap|持将棋 ''jishōgi''}}). Norint taip baigti mačą, abu žaidėjai privalo sutikti su tokia baigtimi. Tuomet reikia suskaičiuoti visų turimų figūrų vertę: karaliaus vertė yra 0, bokšto ir rikio - – 5, o visų kitų figūrų - – 1. Žiūrima tik pradinė figūrų vertė, t. y. evoliucionavimai neužskaitomi. Žaidėjas, surinkęs mažiau nei 24 taškus pralaimi, o jeigu abu turi daugiau nei 24 - – lygiosios.
 
=== Atsigaivinimo taisyklė ===
 
=== Evoliucionavimas ===
Šogyje figūros evoliucionuoja, kai patenka į evoliucionavimo zoną (t. y. tris paskutiniąsias gulstines, kuriose pradžioje būna išdėstytos priešininko figūros). Rikis pasiverčia drakonu arkliu, bokštas - – drakonu karaliumi, o visos kitos figūros pavirsta auksiniu generolu. Karalius ir auksinis generolas evoliucionuotis negali. Virsmas nėra atskiras ėjimas, jis vyksta tuo pačiu metu, kai figūra įeina arba išeina iš zonos. Virsmas vyksta, jeigu žaidėjas to nori, tačiau, jeigu įžengus ta figūra negali niekur eiti, tada ji turi pasiversti kita figūra. Figūra gali evoliucionuoti tik vieną kartą. Nukirsta evoliucionavusi figūra tampa tokia pačia figūra, kokia buvo dar prieš evoliucionuojant.
{| class="wikitable" border="1"
|- style="text-align:right;" BGCOLOR="#D0F0D0"