|
[[Vaizdas:Yogurt of the Bulgarija Pavilion of Expo 2005 Aichi Japan.jpg|thumb|250px|Desertinis jogurtas]]
'''Jogùrtas''' – rauginto [[pieno produktas]], kuris susidaro [[bakterija|bakterijoms]] [[fermentacija|fermentuojant]] [[pienas|pieną]]. Dažniausiai pasitaikantis jogurtas yra gaminamas su bakterija ''Lactobacillus delbrueckii'' subsp. ''bulgaricus''.
Nuo kitų rauginto pieno produktų (pvz., [[rūgpienis|rūgpienio]]) jogurtas skiriasi tuo, kad turi labai mažai [[išrūgos|išrūgų]]. Natūralus jogurtas pasižymi šiek tiek tąsia, klampia konsistencija. Fizines jogurto savybes sąlygoja tai, kad [[laktozė]] fermentacijos metu virsta [[pieno rūgštis|pieno rūgštimi (laktatu)]].
Jogurtas atsirado klajoklių [[tiurkai|tiurkų]] tautų tarpe ir buvo vienas svarbiausių produktų [[Didžiosios Stepės virtuvė]]se dar prieš mūsų erą. Jo išradimas tikriausiai buvo atsitiktinis, t. y. natūraliai surūgus pienui, bet vėliau klajokliai ėmė kultivuoti jogurto bakterijas, palikdami dalį raugo, kuriuo užraugdavo kitą jogurtą. Šitaip nenutrūkstama jogurto gamyba tęsdavosi per kartų kartas, ir manoma, kad kuo bakterija senesnė, tuo produktas geresnis.
Apie XI a. tiurkai ([[Seldžiukai]]) atsinešė jogurto tradiciją į [[Islamo virtuvės|Artimųjų Rytų virtuves]]. Jogurtas greitai plito ir į kitas šalis - – į [[Indijos virtuvė|Indiją]], [[Balkanų virtuvė|Balkanus]], kur tapo vienu svarbiausių produktų vietos virtuvėse.
Nors jogurtas įvairiose šalyse vadinamas gana skirtingai, dabar pasaulyje žinomiausias [[tiurkų kalbos|tiurkų]] kilmės pavadinimu ''yoğurt'', kuris greičiausiai kilęs iš būdvardžio ''yoğun'' – "tirštas„tirštas, tankus"tankus“.
== Rūšių įvairovė ==
Tas pats jogurtas skirtingose musulmoniškose ir Balkanų šalyse vadinamas skirtingai. Žinomiausios jo pavadinimų variacijos yra '''qatiq''' ar '''katyk''' ([[azerbaidžaniečių kalba|azerbaidžaničių]], [[totorių kalba|totorių]], [[uzbekų kalba|uzbekų]], [[baškirų kalba|baškirų]] kalbose), '''laban''' ({{ar|لبن}}, Irake vadinamas ''liban''), '''zabadi''' ([[Egipto virtuvė]]je), '''māst''' ([[Persų kalba|persų]], [[kurdų kalba|kurdų]] kalbomis), '''čurgot''' ([[Tadžikija|Tadžikijoje]]), '''čekize''' (''чекизе''), '''egurt''' (''егурт''), '''gamyk''' (''гамык'') ([[turkmėnų kalba]]), '''kiselo mliako''' ([[bulgarų kalba|bubulg.]] ''кисело мляко''), '''giaurti''' ([[graikų kalba]]) <ref>Pochliobkinas, V. 1986. Įdomioji Kulinarija. Mokslas. p. 79.</ref>. Įdomu, kad jogurtas Kazachijoje ir Kirgizijoje žinomas kaip '''airan''' (''айран''), o tikrasis [[airanas]] ten vadinamas ''šalap'', ''čalap''<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф</ref>.
Totorių ir baškirų katykas pasižymi tuo, kad pienas prieš rauginant dažniausiai nuspalvinamas burokėlių ar vyšnių sultimis.
Labiau nutolę, skirtingą istoriją turintys jogurto (fermentuoto pieno) variantai, kuomet jogurtas gaminamas iš skirtingų bakterijų, yra šie:
* [[Macunas]] ({{hy|մածուն (madzūn)}}, {{ka|მაწონი (maconi)}}) - – tąsios konsistencijos jogurtas, tikriausiai kilęs iš [[Gruzija|Gruzijos]] ir paplitęs Kaukaze. Jam naudojamos bakterijos yra ''Lactococcus lactis subsp. cremoris'' ir ''Acetobacter orientalis''. Šis jogurtas imtas gaminti [[Japonija|Japonijoje]], kur žinomas kaip Kaspijos jūros jogurtas.
* [[Dahi]] ({{hi|दही}}) - – žinomas Indijos subkontinente (Indijoje, Pakistane, Nepale, Bangladeše). Kitomis Indijos kalbomis jis vadinamas ''dohi'' ([[orijų kalba|orijų]]), ''doi'' ([[bengali kalba|bengali]]), ''perugu'' ([[telugu kalba|telugu]]), ''thair'' ([[Tamilų kalba|tamilų]]), ''mosaru'' ([[kanadų kalba|kanadų]]), ''qәzana a pәәner'' [[puštunų kalba|puštu]].
* [[Tarakas]] - – žinomas mongolų kilmės tautų (buriatų, tuvių, kalmukų, mongolų, kalmukų) ir gaminamas dažniausiai iš avių, ožkų, karvių pieno mišinio, naudojant bakteriją ''Lactobakterium helveticum''. Pienas prieš raugiant neužvirinamas, o tik pakaitinamas. Rauginant, skirtingai nei jogurto atveju, svarbus hermetiškumas.
* [[Rūgpienis]] - – [[Vakarų virtuvės]]e paplitusi fermentuoto pieno rūšis, kuri gaunama natūraliai surauginat šviežią (nepasterizuotą) pieną. Jam būdingos gausios išrūgos ir drebutinė konsistencija.
* [[Dadih]] - – gaminamas [[Indonezija|Indonezijoje]] (vakarų [[Sumatra|Sumatroje]]) iš vandens buivolo pieno. Jam naudojama bakterija ''Lactobacillus plantarum''
* [[Kumysas]] - – gaminamas Centrinėje Azijoje iš kumelės ar kupranugarės pieno. Mongolijoje jis žinomas kaip [[airagas]].
* [[Kefyras]] - – Kaukaze kilęs fermentuotas pienas, kuris gaminamas su bakterija ''Lactobacillus kefiranofaciens''. Jis plačiai paplitęs [[Rytų Europos virtuvė]]se.
* Cuajada - – Šiaurės Ispanijos jogurtas.
== Antriniai produktai ==
Jogurtas naudojamas įvairių šalių virtuvėse, ir iš jo gaminami antriniai produktai. Dažniausiai pasitaikančios technologijos yra šios:
* Jogurtinės sriubos - – dažniausiai šaltos, gaunamos sumaišius vietines jogurto variacijas su daržovėmis, prieskoniais. [[Lietuviška virtuvė|Lietuvoje]] to pavyzdys galėtų būti [[šaltibarščiai]], Turkijoje žinomas džadžikas, Balkanuose - – taratoras ir pan.
* Skiestas jogurtas - – bet koks jogurtas gali būti skiedžiamas vandeniu, tokiu būdu gaunant [[gaivieji gėrimai|gaivinantį gėrimą]]. Jo pavadinimų ir variantų yra daugybė: [[airanas]] ([[Turkiška virtuvė|Turkijoje]], [[Azerbaidžaniečių virtuvė|Azerbaidžane]] ir Balkanuose), ''dough'' (Irane), ''mastaw'' ([[Kurdistanas|Kurdistane]]), ''tan'' (Armėnijoje), ''šenina'' (Irake ir Jordane), ''čal'' (turkmėnijoje), ''šubat'' (Kazachstane), ''lassi'' (Indijoje), ''majjiga'' (Telugu), ''majjige'' (Kanadai), ''moru'', ''čas'' (Gudžarate),
* Koštas jogurtas - – jogurtas košiamas per tankų audinį ir laikomas, kad išeitų išrūgos. Taip gaunamas [[varškė]]s pavidalo produktas. Jis žinomas kaip ''Labaneh, Lebnah, Labne, Labni'' (arabų šalyse), ''süzme yoğurt'' (Turkijoje) (suzma daugelio tirukiškų tautų tarpe), ''Chaka'' (tarp tadžikų) ir pan.
== Komercinė gamyba ==
Jogurtu mokslininkai susidomėjo XX a. pradžioje, kuomet buvo bandoma išsiaiškinti Bulgarijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis. Tuomet pradėtas tyrinėti jogurtas, jo gamyba pamažu komercializuota. 1919 m. Braselonoje jogurtas pradėtas pardavinėti, o 1933 m. išrastas vaisinis jogurtas. 1929 m. jogurtas introdukuotas [[JAV]] migrantų iš Artimųjų Rytų ir iki amžiaus galo tapo vienu iš svarbiausių produktų tiek JAV, tiek Europoje.
Jogurtas gali būti gaminamas iš įvairių gyvulių pieno, tačiau dabar vyrauja [[karvė]]s pieno jogurtas. Dažniausiai gaminamas iš [[pasterizacija|pasterizuoto]] pieno, [[grietinėlė]]s, [[cukrus|cukraus]], [[stabilizatorius|stabilizatorių]] ir kitų receptūroje numatytų žaliavų.
|
