Sūzai: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 356 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
 
== Istorija ==
=== Elamo miestas ===
[[vaizdas:Untash Napirisha stele Louvre Sb12.jpg|thumb|left|150px|Sūzų ir Anšano karaliaus Untaš-Napirišos stela]]
Sūzai – vienas seniausių [[Elamas|Elamo]] miestų. Remiantis archeologiniais duomenimis, neolitinė gyvenvietė čia įsikūrė jau VII tūkst. pr. m. e., o tapyta keramika aptinkama nuo V tūkst. pr. m. e., o miesto įkūrimas siejamas su [[Uruko laikotarpis|Uruko laikotarpiu]] (apie 4000 m. pr. m. e.). Tuo metu miestas buvo apjuostas masyviomis gynybinėmis sienomis, o kaimų gyventojai persikėlė į jį. Manoma, kad į šį miestą atsikėlė ir gausi dalis netoliese klestėjusios [[Čoga Mišas|Čoga Mišo]] neolitinės gyvenvietės gyventojų.
 
III tūkst. pr. m. e. Sūzai buvo to paties pavadinimo karalystės centras. Ši karalystė valdė derlingas Elamo žemumas, [[Karunas|Karuno]] upės baseiną dab. Chuzestano provincijoje. Karalystė ėjo iš rankų į rankas tarp Elamo, [[Akado imperija|Akado]] ir [[Trečioji Ūro dinastija|Šumero]]. XXIV a. pr. m. e. miestą nukariavo [[Sargonas Didysis]], kuris jį padarė Akado imperijos provincijos sostine. Apie 2240 m. pr. m. e. vietininkas [[Kutik-Inšušinakas]] atsiskyrė nuo Akado, nukariavo [[Anšanas (Elamas)|Anšaną]] ir sukūrė nepriklausomą [[Senoji Elamo karalystė|Elamo karalystę]]. Vėliau Sūzus valdė [[Trečioji Ūro dinastija]].
[[vaizdas:Susa-destruction.jpg|thumb|left|Sūzų sugriovimas]]
II tūkst. pr. m. e. Sūzai buvo Elamo sostine. Miestas buvo toks svarbus, kad visas Elamas neretai buvo tapatinamas su Sūzais, o ilgainiui Elamui prigijo pavadinimas Suziana. Miestą ne kartą puolė Mesopoptamijos valstybės, tarp kurių buvo [[Naujoji Babilono karalystė]]. Pastaroji naudojo Sūzus kaip tremties vietą ir čia [[Bbailono tremtis|ištrėmė]] [[Izraelitai|Izraelitus]]. Todėl Sūzai minimi ir [[Biblija|Biblijoje]] pavadinimu ''Šušan'' ({{he|שׁוּשָׁן|Shushān}}).
 
=== Persų miestas ===
Jis minimas ir [[Biblija|Biblijoje]] pavadinimu ''Šušan'' ({{he|שׁוּשָׁן|Shushān}}).
[[vaizdas:Archers frieze Darius palace Louvre AOD487.jpg|thumb|Achemenidų menas Sūzuose]]
[[647 m. pr. m. e.]] [[Naujoji Asirijos karalystė|Asirijos]] karalius visiškai sugriovė miestą, prijungdamas Elamą kaip vieną iš imperijos provincijų. Naujai atstatytas miestas 617 m. pr. m. e. perėjo [[Medijos imperija]]i, o ~[[540 m. pr. m. e.]] - [[Achemenidų imperija]]i. Pastarojoje prasidėjo Sūzų atgimimas. Šis senovinis Elamo kultūros centras tapo viena iš 4 imperijos sostinių. Čia vyko masinės statybos ir jis naudotas kaip Achemenidų žiemos rezidencija.
 
[[331 m. pr. m. e.]] Sūzai atiteko [[Makedonijos imperija]]i, vėliau - [[Seleukidų imperija]]i, o dar vėliau - [[Partų imperija]]i. Šioje ji buvo viena iš dviejų sostinių kartu su [[Ktesifonas|Ktesifonu]]. Kadangi tarp 116 ir 297 m. [[Romos imperija]] net 5 kartus užgrobė Ktesifoną, Sūzai ne kartą tapdavo vienintele sostine, kur suplūsdavo visas Persijos elitas. Romėnams Sūzus trumpam paimti pavyko tik vieną kartą, 116 m.
Galiausiai Sūzus valdė [[Sasanidų imperija]].
 
[[638]] m. miestą užėmė ir sugriovė [[Rašidunų kalifatas]] ir jis tapo Arabų Kalifato dalimi. Čia įdiegtas [[islamas]], nors egzistavo ir reikšminga [[krikščionybė|krikščionių]] bendruomenė. Tiesa, Sūzai niekada nebeatgavo buvusios šlovės. 1218 m. jį galutinai sugriovė [[Mongolų imperija|Mongolai]]. Didžioji dalis gyventojų išsikėlė į gretimą [[Dezfulas|Dezfulą]]. Ilgainiui šalia senųjų Sūzų susikūrė [[Šušas|Šušo]] gyvenvietė.
 
== Archeologija ==
[[vaizdas:Shush_Castle.JPG|thumb|left|Archeologų pilis Sūzuose]]
1836 m. sugriautą Sūzų miesto griuvėsius apžiūrėjo [[Henry Rawlinson]], o vėliau [[Austin Henry Layard]]. 1851 m. čia kasinėjimus pradėjo [[William Loftus]], kuris identifikavo archeologinę vietovę kaip senąjį Sūzų miestą.
 
1885 m. miesto kasinėjimus pradėjo prancūzai, tarp kurių žymiausi archeologai buvo [[Jacques de Morgan]], kasinėjęs čia tarp 1897 ir 1911, ir [[Roland de Mecquenem]] (iki 1940). Archeologai, siekdami apsaugoti radinius ir ekspedicijos narius, senųjų Sūzų vietoje pastatė galingą pilį, kuri neoficialiai vadinama "Archeologų pilimi". Pastarajai statyto buvo naudojamos senovinės plytos iš Darijaus rūmų ir tolėliau buvusio elamitų [[Čoga Zanbilis|Čoga Zanbilio]] zigurato. Šis atvejis simbolizuoja taip vadinamos "ikimokslinės archeologijos" metodus, kuomet archeologai atlikdami tyrimus sunaikindavo nemažai senovinio paveldo.
 
1946-1967 m. archeologas [[Roman Ghirshman]] pradėjo profesionalius kasinėjimus ir atkasė svarbiausią miesto dalį, paeiliui ištirdamas visus archeologinius sluoksnius.
 
{{Mesopotamija III tūkst. BC}}
{{UNESCOIranas}}
 
{{istorija-stub}}
[[Kategorija:Irano istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Elamas]]
[[Kategorija:Persijos sostinės]]
32 775

pakeitimai