Vikipedija

Kazys Saja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kurmis (aptarimas | indėlis)
586 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1932|6|27|T}}
| gimimo vieta = [[Skėriai (Pasvalys)|SkėriųSkėriai]], kaime[[Pasvalio rajonas]]
| mirė = {{Mirė||||1932|6|27}}
| mirties vieta =
Eilutė 18:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = rašytojas, dramaturgas, prozininkas, visuomenės veikėjas
| veikla = lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Tekstams būdinga laisvamaniškumo, tautiškumo, humanizmo, kaimo, pagonybės, senolių išminties temų sklaida
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 25:
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vilniaus pedagoginis universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
Eilutė 33:
| pastabos =
}}
'''Kazys Saja''' (g. [[1932]]  m. [[birželio 27]] d. [[Skėriai (Pasvalys)|Skėrių]] kaime)  – lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Tekstams būdinga laisvamaniškumo, tautiškumo, humanizmo, kaimo, pagonybės, senolių išminties temų sklaida.
 
== Biografija ==
K. Saja gimė neturtingų tėvų ūkyje, Skėrių kaime, Pasvalio rajone. Tėvams anksti mirus persikėlė gyventi pas dėdienę į [[Kaunas|Kauną]]. Ten praleidęs tik metus, buvo išvežtas į Plungės rajone esantį [[Vaištarai|Vaištarų]] kaimą.
 
[[1943]]  m. baigė Paukštakių pradžios mokyklą. [[1949]]  m. įstojo į Klaipėdos Žemės ūkio technikumą, kurį baigė [[1952]]  m. Norėdamas tapti architektu, Kazys buvo įstojęs į [[Kauno technologijos universitetas|Kauno Politechnikos institutą]], tačiau jo nebaigė, grįžo į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Čia jis ketino mokytis [[Klaipėdos mokytojų institutas|Mokytojų institute]], Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, tačiau jį priėmė tik į Gamtos ir geografijos skyrių, kurį rašytojas baigė [[1954]]  m. Tuo metu parašė savo pirmąją pjesę „Lažybos“, kuri [[1954]]  m. buvo pastatyta [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos teatre]], o [[1955]]  m. Pernu dramos teatre Estijoje.
 
K. Saja išvyko į [[Vilnius|Vilnių]], kur nepateko į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], tačiau įstojo į [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Pedagoginio universiteto]] filologijos studijas. Studijuodamas Vilniuje, parašė apsakymų knygelę „Klumpės" ir su ja atėjo į vaikų literatūrą. Tuo pat metu [[1957]]  m. sulaukė ir dviejų savo premjerų: Akademinis dramos teatras pastatė komediją „Silva studentauja“, o Klaipėdos dramos teatras  – „Septynias ožkenas“. [[1958]]  m. rašytojas baigė studijas. Tuo metu jo pjesės buvo aktyviai statomos teatruose  – „Pirmoji drama“, „Nerimas“, „Saulė ir stulpas“, „Jo ekselencija Vabalas“, „Gaidžio pentinai“.
 
Už savo kūrybą buvo apdovanotas šiomis premijomis: [[1972]]  m. Respublikinė premija už apysaką vaikams „Ei, slėpkitės“. [[1977]]  m. Žemaitės premija už apsakymų knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“. [[1987]]  m. J. Grušo premija už dramą „Žemaičių piemuo“. [[1989]]  m. K. Kubilinsko premija už apysaką „Gvidono apsiaustas“. [[1989]]  m. M. Valančiaus premija už pjesę „Žemaičių piemuo“.
 
K. Saja dalyvauja visuomeninėje veikloje ir pasisako politiniais, socialiniais, etikos ir kitais svarbiais klausimais. Kartu su kitais Lietuvos kultūros žmonėmis yra pasirašęs eilę komentarų ir priekaištų skirtų Lietuvos Respublikos oficialioms institucijoms, tarp jų ir [[Piliečių Santalka|Piliečių Santalkos]] inicijuotą laišką Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, dėl [[VSD]] pareigūną [[Vytautas Pociūnas|Vytautą Pociūną]] 'šmeižusių' tuometinių VSD darbuotojų [[Arvydas Pocius (1958)|Arvydo Pociaus]] ir [[Dainius Dabašinskas|Dainiaus Dabašinsko]].<ref>[http://www.santalka.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=247&Itemid=44 www.santalka.lt Santalkos ir kultūros žmonių viešas laiškas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2007-07-05]</ref>
 
== Bibliografija ==
* Saja, K. „Komedijos“. Vilnius, Valstybinė grožinės literūros leidykla, 1957.  – 288 p;
* Saja, K. „Moteris eina per lietų“. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.  – 120 p;
* Saja, K. „Jurgis ant stogo, Palangoj ir kitur: humoristinė nuotykių apysaka“. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.  – 197 p;
* Saja, K. „Devynbėdžiai: dviejų dalių muzikinė pasaka“. Vilnius, Vaga, 1974.  – 109 p;
* Saja, K. „Po to, kai jie pavirto medžiais: apysakos, apsakymai, pasakos“. Vilnius, Vaga, 1976.  – 414 p;
* Saja, K. „Mediniai balandžiai: dviejų dalių drama“. Vilnius, Vaga, 1977.  – 79 p;
* Saja, K. „Už nevarstomų durų: labiau linksma, negu liūdna, veikiau pasaka, negu apysaka “. Vilnius, Vaga, 1978.  – 244 p;
* Saja, K. „Klumpės: apsakymų rinktinė: viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui“. Vilnius, Vaga, 1980.  – 214 p;
* Saja, K. „Liepsnojanti kriaušė: pjesės“. Vilnius, Vaga, 1980.  – 371 p;
* Saja, K. „Melų diena: pjesės“. Vilnius, Vaga, 1981.  – 463 p;
* Saja, K. „Pasaka apie du karalius“. Vilnius, Vaga, 1981 (Kaunas: K. Požėlos sp.).  – 18 p;
* Saja, K. „Klaidžiojimas: apysakos, apsakyma“. Vilnius, Vaga, 1982.  – 304 p;
* Saja, K. „Pasaka apie du karalius: pasaka“. Vilnius, Vaga, 1983;
* Saja, K. „Sielų mainai: pjesės“. Vilnius, Vaga, 1984.  – 512 p;
* Saja, K. „Būrimas obuolio sėklom: apysaka, pilna sapnų, laiškų ir netikėtų radinių“. Vilnius, Vaga, 1985.  – 215 p;
* Saja, K. „Pasakysiu kaip draugui: apysakos ir apsakymai“. Vilnius, Vaga, 1986.  – 407 p;
* Saja, K. „Gvidono apsiaustas: apysaka su keliom kryžkelėm, kur tolimesnį kelią skaitytojas gali pats pasirinkti“. Vilnius, Vyturys, 1988 (Kaunas: K. Požėlos sp.).  – 118 p;
* Saja, K. „Tarsi vagis pavogė: detektyvinė apysaka ir apsakymai“. Vilnius, Vyturys, 1989 (Kaunas: K. Požėlos sp.).  – 350 p;
* Saja, K., Palčinskaitė, V. „Dėmesio! Žiūrėk į mane : 37 Poviliuko fotografijos su linksmais aprašymais: apsakymai“. Vilnius, Vyturys, 1989.  – 86 p;
* Saja, K. „Kentaurų imtynės: mažos ir didelės pjesės“. Vilnius, Vaga, 1989.  – 406 p;
* Saja, K. „Rinktiniai raštai : 2 t.“. Vilnius, Vaga, 1990;
* Saja, K. „Rasi rasoj rasi: apsakymai“. Vilnius, Alma littera, 1995.  – 269 p;
* Saja, K. „Lazdos išradimas: [publicistikos rinktinė]“. Vilnius, Seimo l  – kla "Valstybės„Valstybės žinios"žinios“, 1999, Vilnius.  – 279 p;
* Saja, K. „Ei, slėpkitės! : kam pasaka, o kam teisybė, arba dviejų dalių apysaka su pagražinimais“. Vilnius, Alma littera, 1999 (Kaunas: Spindulys).  – 219 p;
* Saja, K. „Stulpininkas: fantastiniai apsakymai“. Vilnius, Lietuvos rašytojų s  – gos l  – kla, 1999 (Kaunas: Spindulys).  – 257 p;
* Saja, K. „Dramų turgus: pjesės profesionalams ir mėgėjams“. Vilnius, Valstybės žinios, 2000 (Vilnius: UAB "Leidybos„Leidybos centras"centras“).  – 381 p;
* Saja, K. „Nebaigtas žmogus: apsakymai“. Vilnius, Vaga, 2003 (Vilnius: Spauda).  – 226 p;
* Saja, K. „… kurio nieks nemylėjo: romanas jaunam skaitytojui“. Vilnius, Alma littera, [2005] (Kaunas: Spindulys).  – 125 p;
* Saja, K. „Žemaičių piemuo; Šventežeris: pjesės“.  – Vilnius: Žaltvykslė, 2006;
* Saja, K. „Mamutų medžioklė; Devynbėdžiai: pjesės“.  – Vilnius: Žaltvykslė, 2006;
* Saja, K. „Proza: apsakymai“.  – Vilnius: Žaltvykslė, 2006;
* Saja, K. „Tas, kuris: fantastiniai apsakymai“.  – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007;
* Saja, K. „Niekam nenusileisiu: apsakymai“.  – Vilnius: Žaltvykslė, 2008;
* Saja, K. „Patumšalė: mažas romanas nebemažam skaitytojui“.  – Vilnius: Žaltvykslė, 2008.
 
{{signatarai}}
{{Vikicitatos}}
 
== Išnašos ==
{{ref}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Saja"