Vikipedija

Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Orionus (aptarimas | indėlis)
3 835 keitimai
papildyta, išmesta dalis br
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vilnius University.Observatory.jpg|thumb|right|250px|Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija]]
[[Vaizdas:Telescope by John Dollond in VULibrary.JPG|thumb|right|250px|XVIII a. John’o Dollond’o [[Londonas|Londone]] pagamintas keturių colių teleskopas. ([[Vilniaus universiteto biblioteka|Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė]])]]
'''Vilniaus universiteto astronomijos observatorija''' – seniausia Rytų [[Europa|Europoje]] ir ketvirtoji pasaulyje [[astronomijos observatorija]]. [[1753]] metais įkurta [[Astronomas|astronomo]] ir [[matematika|matematiko]] [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]] iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.<br />
 
== Istorija ==
 
Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] vyriausias kariuomenės vadas [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Radvila]]. Tai buvo 13,5 cm [[reflektorius]]. Kitą, 10 cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas [[Juozapas Sapiega]]. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. <brObservatorijai />jis vadovavo [[1753]] - [[1758]] metais.
 
Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] (nuo [[17281764]]– iki [[18101807]]) – matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]] m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl [[1782]]–[[1788]] m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas į dvi dalis. Su šiuo prietaisu Počobutas stebėjo [[planeta]]s, [[kometa]]s, [[asteroidas|asteroidus]], Saulės ir Mėnulio užtemimus. Jo atliktų tyrimų duomenys buvo labai vertingi. Vėliau juos naudojo kitų Europos observatorijų astronomai.<br />
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756–1830), vadovavęs [[1807]]–1825 m. ir [[Petras Slavinskis]] (1795–1881), vadovavęs [[1825]]–[[1843]] m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1864]] m. joje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) fotoheliografas ir suorganizuota pirmoji pasaulyje nuolatinė fotografinė Saulės tarnyba.<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 288 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris ją smarkiai suniokojo ir po penkerių metų observatorija buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.▼
 
▲XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756–1830), vadovavęs [[1807]]–1825–[[1825]] m.metais ir [[Petras Slavinskis]] (1795–1881), vadovavęs [[1825]]–[[1843]] m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1864]] m. joje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) fotoheliografas ir suorganizuota pirmoji pasaulyje nuolatinė fotografinė Saulės tarnyba.<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 288 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris ją smarkiai suniokojo ir po penkerių metų observatorija buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48 cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to – į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą – [[Maidanako astronomijos observatorija|Maidanako observatoriją]]. Pastačius [[Molėtų astronomijos observatorija|Molėtų astronomijos observatoriją]], į ją buvo perkeltas 63 cm skersmens teleskopas.▼
 
▲Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet lenkų okupuotame Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Observatorijai 1922-1941 metais vadovavo lenkų astronomas ir matematikas [[Vladislavas Dzievulskis]]. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48 cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to – į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą – [[Maidanako astronomijos observatorija|Maidanako observatoriją]]. Pastačius [[Molėtų astronomijos observatorija|Molėtų astronomijos observatoriją]], į ją buvo perkeltas 63 cm skersmens teleskopas.
 
== Prietaisai ==
eilutė 22 ⟶ 23:
== Mokslas ir vykdomi tyrimai ==
 
Observatorija bendradarbiauja su kitomis Europos observatorijomis. Atliekami plataus masto [[Žvaigždė|žvaigždžių]] populiacijų, spiečių fotometriniai tyrimai, cheminės sudėties ir evoliucijos tyrimai, žvaigždžių atmosferų ir jose vykstančių procesų modeliavimas. Itin daug nuveikta tiriant artimų [[Galaktika|galaktikų]] – [[Andromedos galaktika|Andromedos galaktikos]] ('''M31'''), bei [[trikampio galaktika|Trikampio galaktikos]] ('''M33''') – žvaigždes ir jų grupes.<br />
 
Kartu su [[vilniaus universitetas|Vilniaus Universitetu]] vykdomos visų pakopų astronomijos studijos, dėstomi dalykai, apimantys visą astronomiją nuo [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] parametrų iki [[Visata|Visatos]] sandaros modelių.
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_universiteto_astronomijos_observatorija"