Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
 
== Istorija ==
Rūmai pradėti statyti [[1846]] m. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. Apie 1866 m. sklypas buvo aptvertas metaline tvora, o iš dabartinės Vilniaus g. pusės pradėtas veisti sodas, kuriuo laisvai galėjo naudotis visi norintieji. [[1869|1866]] m. šiame pastate įsikūrė [[Kauno gubernija|Kauno ]]<nowiki/>gubernatoriaus rezidencija. I[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais jame kurį laiką gyveno [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] [[kaizeris]], buvo įsikūrusi vokiečių karinė administracija.
 
Rūmuose[[Tarpukaris|Tarpukario]] metais rūmuose [[1919]]–[[1940]] m. dirbo ir gyveno visi trys [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentai]]: [[Antanas Smetona]] (1919–[[1920]] m. ir [[1926]]–1940 m.), [[Aleksandras Stulginskis]] (1920–1922 m. ėjęs Prezidento pareigas, [[1922]]–1926 m.) ir [[Kazys Grinius]] (1926 m. birželis–gruodis). Rūmuose [[1940]] m. [[birželio 15]] d. įvyko paskutinis [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s posėdis prieš prasidedant [[Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas|Lietuvos okupacijai]].
Rūmai pradėti statyti [[1846]] m. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. Apie 1866 m. sklypas buvo aptvertas metaline tvora, o iš dabartinės Vilniaus g. pusės pradėtas veisti sodas, kuriuo laisvai galėjo naudotis visi norintieji. [[1869|1866]] m. šiame pastate įsikūrė [[Kauno gubernija|Kauno ]]<nowiki/>gubernatoriaus rezidencija. I pasaulinio karo metais jame kurį laiką gyveno Vokietijos kaizeris, buvo įsikūrusi vokiečių karinė administracija.
 
Rūmuose [[1919]]–[[1940]] m. dirbo ir gyveno visi trys [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentai]]: [[Antanas Smetona]] (1919–[[1920]] m. ir [[1926]]–1940 m.), [[Aleksandras Stulginskis]] (1920–1922 m. ėjęs Prezidento pareigas, [[1922]]–1926 m.) ir [[Kazys Grinius]] (1926 m. birželis–gruodis). Rūmuose [[1940]] m. [[birželio 15]] d. įvyko paskutinis [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]s posėdis.
 
Sovietmečiu pastate buvo įkurti Pionierių rūmai, nuo [[1955]] m. – Mokytojų namai; rūmuose veikė [[kino teatras]], biblioteka. [[1989]] m. pastatas perduotas [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejui]].
 
[[1996]] m. Istorinės Prezidentūros sodelyje pastatytos skulptūros A. Smetonai (skulptorius A. Vaura), A. Stulginskiui (skulptorius V. Narutis) ir K. Griniui (skulptorius S. Žirgulis) atminti. [[1998]] m. pradėta su pertraukomis vykusi rūmų restauracija. Nuo 2004 m. rūmai buvo pavesti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos žinion, kuri 2005 m. liepos 3 d. juos perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. [[2005]] m.liepos 5 d. įvyko simbolinis Prezidentūros atidarymas plačiajai visuomenei.
 
Dabar Istorinė Prezidentūra yra [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionalinio M. K. Čiurlionio Dailės muziejaus]] filialas, kuriame be nuolatinių bei laikinų parodų ir ekspozicijų vyksta įvairios konferencijos, knygų pristatymai, diskusijos, konkursai, viktorinos, žinių turnyrai iš Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijos ir kiti renginiai. Nuo 2011 m. Istorinė Prezidentūra kartu su partneriais centrinėmis Kauno miesto gatvėmis rengia bėgimą "Ir stok už garbę Lietuvos!".