Rūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link GA šablonas. |
|||
Eilutė 13:
Pagal susidarymo sąlygas rūkai gali būti: advekciniai, kai oro masės su tam tikra temperatūra ir drėgnumu yra nunešamos į kitą teritoriją, turinčią kitokią temperatūrą ir drėgnumą, spinduliuotiniai, susidarantieji dėl vietovės atšalimo, ypač esant mažai debesuotam orui, ir mišrūs, advekciniai – spinduliuotiniai, kurie susidaro esant abiem veiksniams. Visi kiti rūkų tipai yra susiję su garavimu, maišymusi, oro grafija, frontais, pakrančių miestais – tai dažniausiai yra vietinės reikšmės rūkai.
* Radiacinis rūkas susidaro ties sausuma, kai dėl Žemės spinduliavimo dažniausiai giedrą [[diena|dieną]] arba ramią [[naktis|naktį]] oras atvėsta iki [[Rasos taškas|rasos taško]] temperatūros. Saulei patekėjus, toks rūkas greitai išsisklaido, bet žiemą gali išsilaikyti net keletą parų. Radiacinio rūko sluoksnis dažniausiai būna plonas, nuo kelių iki dešimties metrų. Spinduliuotinių rūkų susidarymui palankiausios sąlygos yra didelis paros oro temperatūros ir paklotino paviršiaus temperatūros skirtumas.
Radiaciniams rūkams susidaryti reikalingos tokios sąlygos:
# Giedra arba tik [[plunksniniai debesys]] (padidėjus debesuotumui, žemės paviršius negali pakankamai atvėsti);
# didelis [[Santykinis drėgnumas|santykinis oro drėgnis]] pradiniu momentu (kuo jis didesnis, tuo greičiau oras taps prisotintas vandens garų);
# ramus oras, kai [[vėjas|vėjo]] greitis iki 2 m/s (jei vėjas stiprus, padidėja turbulentinis oro maišymasis ir rūkas nesusidaro);
# šalto oro sutekėjimas į daubas, slėnius ir žemumas (čia pirmiausia oro temperatūra nukris į [[rasos taškas|rasos taško]], todėl gali susidaryti
* Advekcinis rūkas susidaro atvėsus orui šiltoje [[Oro masė|oro masėje]], kai ši užslenka ant šaltesnio paklotinio paviršiaus. Oro masėje susidaro priežeminė [[temperatūros inversija]], todėl vandens garų kondensacija prasideda pažemyje ir plinta iki inversijos viršutinės ribos.
* Rūkai, kurių viena iš susidarymo priežasčių yra garavimas iš vandens telkinių, vadinami garavimo rūkais. Jie dažniausiai susidaro [[vasara|vasaros]] ir [[ruduo|rudens]] vakarais bei naktimis, orui virš ežerų ir upių pakankamai atvėsus. Pakankamos sąlygos garavimo rūkui formuotis susidaro slenkant šaltai oro masei šilto vandens (arba labai šlapios sausumos) paviršiumi. Todėl, kad susidarytų garavimo rūkas, dar būtinas radiacinis oro
* Maišymosi rūkai gali susidaryti dėl horizontalaus arba vertikalaus oro masių maišymosi. Jeigu susiduria du skirtingos temperatūros oro tūriai, kuriuose santykinis [[oro
* Prie
== Poveikis ==
Eilutė 30:
== Lietuvoje ==
Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienų. Daugiausia jų pasitaiko [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumoje]] (90-105 dienos), o mažiausiai [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumoje]] (38-51 dienos). Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro
Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4–6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų. Reikia pažymėti, kad su rūko dienų skaičiumi keičiasi ir rūko trukmė. Kuo daugiau rūko dienų, tuo rūkas turi ilgesnę trukmę. Vidutiniškai ilgiausia vieno rūko trukmė būna antroje rudens pusėje–žiemos pradžioje (pajūryje antroje žiemos pusėje–pavasario pradžioje). Trumpiausiai vienas rūkas trunka pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje (pajūryje antroje vasaros pusėje).
Per metus rūkas Lietuvoje vidutiniškai būna nuo 350 iki 650 valandų. Ilgiausiai rūkas tvyro Žemaičių aukštumoje ir Rytų Lietuvoje. Rečiausiai rūkas susidaro gegužę-liepą, o dažniausiai
Lietuvoje yra priimta manyti, kad rūkas tampa labai pavojingas tuomet, kai matomumas sumažėja iki 500
Išskirtiniai rūkai:<ref>http://www.meteo.lt/klim_ekstr_reisk.php</ref>
* [[1975]] m. [[sausio 19]]–[[sausio 20|20]] d. [[Dotnuva]] 12 val. 36 min. skendėjo tirštame rūke;
* [[1967]] m. [[sausio 20]]–[[sausio 21|21]] d. [[Šilutė|Šilutę]] 14 val. 12 min. gaubė rūkas;
* [[1975]] m. [[sausio 23]]–[[sausio 24|24]] d. [[Vėžaičiai]] 16 val. 18 min. skendėjo tirštame rūke;
* [[1975]] m. [[kovo 8]] d. ir [[1994]] m. [[kovo 9]]–[[kovo 10|10]] d. [[Vilniaus oro uostas]] daugiau kaip 15 val. skendėjo tirštame rūke;
* [[1966]] m. [[lapkričio 12]]–[[lapkričio 13|13]] d. [[Nida]] 16 val. skendėjo tirštame rūke;
* [[1984]] m. [[lapkričio 2]]–[[lapkričio 3|3]] d. [[Varėna|Varėną]] 18 val. dengė tirštas rūkas.
== Senolių išmintis ==
eilutė 42 ⟶ 50:
== Literatūra ==
* {{TLE|3|
* Arūnas Bukantis. 2009. Atmosferos reiškiniai
{{išn}}
== Nuorodos ==
eilutė 50 ⟶ 59:
{{Commons|Fog}}
{{Debesys}}
[[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]]
|