Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) gimė 1895 metų Spaliospalio 5 dieną, Mėsčionių kaime, [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] apskrityje. 1912 metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 m. mokėsi Petrogrado ([[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) gimnazijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariumenękariuomenę 1916 metais baigė Peterhofo 3 praporčikųpraporščikų karo mokyklą, suteiktas praporčiko[[praporščikas|praporščiko]] laipsnis. 1917 m. įstojo į lietuvių batalioną [[Smolenskas|Smolenske]], kurį išformavus grįžo į Lietuvą. </br>
1919 Rugsėjom. rugsėjo 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariumenękariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 metų Lapkričiolapkričio 18 dieną suteiktas vyriausiojovyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų Groudžiogruodžio mėnesio 15 dieną batalioną performavus į aštuntą pėstinikųpėstininkų pulką paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 m. kovėsi su bolševikais Kaukonių-DaugovosDauguvos roužeruože, su lenkais prie Augostavo[[Augustavas|Augustavo]] ir Vilniaus. 1920 Rugpjūčiom. rugpjūčio 20 dieną paskirtas šeštos kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu. </br>
1922 Gegužėsm. gegužės 1 dieną pakeltas į [[kapitonas|kapitonus]]. Spalio 13 dieną baigė aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 m. savanoriu nuvyko į [[KlaipėdaKlaipėdos kraštas||Klaipėdos]] kraštą]] [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis ''M. Bajoras''). 1923 Sausiom. sausio 9- 22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėnių[[Pagėgiai|Pagėgių]] miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 Sausiom. sausio 15 dieną su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų ginybosgynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Sausio 16 dieną paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923- 25 metais aštuntuojo pėstininkų pulko bataliono vadas. 1924 studijavo </br>

1924 m. studijavo [[VDU]] Teisių fakultete. 1925- 35 m. Lietuvos [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] viršininkas. Vienas aktiviausiųaktyviausių [[skautai|skautijos]] organizatorių, 1925- 27 m. vyriausiasis skautas, 1929- 40 m. ir 1945- 50 m. garbės gynėjas. Vienas [[LietuvaLietuvos eroklubas|Lietuvos aeroklubo]] aeroklubo steigėjų (1927), [[Lietuva|LituviųLietuvių]]-[[Suomija|Suomių]] draugijos pirminkas (1935). 1926 Vasariom. vasario 16 perkeltasd. pakeltas į [[majoras|majorus]], 1929 Lapkričiom. lapkričio 23 į [[pulkininkas leitenantas|pulkininkus leitenantus]]. 1931 Lapkričiom. lapkričio 29 išklausėd. baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 Lieposm. liepos 20 d. perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatinguypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 Lapkričiom. lapkričio 23 pakeltas į [[pulkininkas|pulkininkus]]. Sovietų</br>
[[Tarybų SąjungaiSąjunga]]i okupavus Lietuvą 1940 Birželiom. birželio 25 dieną paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 Gegužėsm. gegužės 17 d. suimtas, kalintas Kaune. Kilus [[Vokietija|Vokietijos]]-SSRSTSRS karui išlaisvintas, [[Kaunas|Kauno]] miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju. 1943- 44 metais Kauno miesto ir apskrities pernsijųpensijų skyriaus vadas. </br>
1944 pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], tačiau grįžo ir Gegužėsgegužės 29 dieną buvo paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršinikuviršininku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 metais emigravo į [[JAV|JAV]], gyveno [[Čikaga|Čikagoje]]. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą emigracijoje narys.
Mirė 1976 metais Birželiobirželio 6 dieną [[Čikaga|Čikagoje]], palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. [[2002|2002]] m. pripažintas kariu savanoriu.

Apdovanotas [[Vyčio kryžius|Vyčio kryžiaus]] 5 laipsnio (1923), DLK GediminooGedimino 3 laipsnio (1928), [[Šaulių žvaigždėsžvaigždė]]s (1931), Gedimino vilko (1932) ir Lelijos (1931) ordinais, ugniagesių "Artimui pagalbon" 1 laipsnio kryžiumi (1934), Klaipėdos išvadavimo sidabro 91924), Lietuvos nepriklausomybės (1918), Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliu, Latvijos Aizsargų nuoplenųnuopelnų (1929), Estijos ugnegiasiųugniagesių 1 laipsnio aukso (1935), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926) kryžiais.

Žmona - Vanda Gintilaitė (1908-1965, susituokė 1930), sūnus - Vytautas Mykolas (1932), duktė - Vanda Danutė Kazlauskienė (1934).