Breton Vudso sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 042 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Bot: Migrating 41 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q188532 (translate me))
{{šaltiniai}}
'''BrettonBreton WoodsVudso sistema''' buvo tarptautinė [[pinigai|monetarinė]], fiksuotų valiutos kursų, struktūra, įsigalėjusi po [[antrasisAntrasis pasaulinis karas|antrojoAntrojo pasaulinio karo]]. [[1944 ]] m. sudaryta [[JAV]] ir [[JK|D.Britanijos]] ir pasirašyta visų 44 valstybių sąjungininkių delegatų. [[John Maynard Keynes|J.M.Keynes]] buvo vienas pagrindinių sistemos architektų. Bretton Woods sistemos susitarimų galiojimas baigėsi [[1971 ]] m. [[balandžio 15]] d., JAV prezidentui [[Richard Nixon|R.Nixon]] nutraukus fiksuotą [[auksas|aukso]] ir [[JAV doleris|JAV dolerio]] vertės santykį, lygų 35 dolerių už unciją. Pirmą kartą pasaulio istorijoje, buvo panaikinta formali pasaulinių valiutų ir prekių sąsaja.
 
== Apžvalga ==
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] tebesitęsiant, Bretton[[Breton WoodsVudsas|Breton Vudso]] miestelio [[Mount Washington viešbutis|„Mount Washington“ viešbutyje]] siekiant atstatyti tarptautinę ekonominę sistemą, į [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Jungtinių Tautų finansinę konferenciją]] suvažiavo 730 delegatų iš 44 valstybių sąjungininkių. Per tris 1944  m. liepos mėnesio savaites, konferencijos dalyviai svarstė ir pasirašė BrettonBreton WoodsVudso sutartis.
 
Buvo kuriama taisyklių sistema, institucijos ir procedūros, tarptautinės monetarinės sistemos reguliavimui. Viena svarbiausių BrettonBreton WoodsVudso konferencijos metu įkurtų organizacijų buvo [[Tarptautinis Rekonstrukcijosrekonstrukcijos ir Plėtrosplėtros Bankasbankas]] (viena iš penkių [[Pasaulio bankas|Pasaulinio Bankobanko]] ir [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio Monetariniovaliutos Fondofondo]] institucijų). Šios organizacijos tapo veiksmingomis [[1946 ]] m., pakankamam šalių skaičiui ratifikavus susitarimą.
 
BrettonBreton WoodsVudso sistema įpareigojo kiekvieną šalį laikytis tam tikros monetarinės politikos, kurios esminis principas neleido šalies [[valiutos keitimo kursas|valiutos keitimo kursui]] nukrypti daugiau nei 1-u procentu nuo pasaulinio aukso vertės kurso, taip pat įgaliojo TMFTVF subalansuoti laikinus tarptautinių mokėjimų nesklandumus. Sistema sužlugo [[1971 ]] m., JAV sustabdžius aukso konvertavimo į JAV dolerius galimybę. BrettonBreton WoodsVudso sistema padėjo valstybėms, sukūrusioms ją (ypatingai JAV), kontroliuoti tarptautinius konfliktus, bei siekti bendrų tikslų.
 
== Kilmė ==
BrettonBreton WoodsVudso sistemos atsiradimas buvo sąlygotas kelių esminių faktorių: bendrų [[didžiojiDidžioji depresija|didžiosiosDidžiosios depresijos]] patirčių, politinės ir ekonominės jėgos koncentracijos kelių dominuojančių valstybių rankose ir jų poreikio užimti vadovaujančią rolę tarptautiniuose monetariniuose santykiuose.
 
=== Didžioji depresija ===
Galingųjų valstybių sutarimas dėl esminių tikslų ir tarptautinės ekonomikos valdymo metodų padėjo priimti vieningus BrettonBreton WoodsVudso konferencijos sprendimus. Susitarimų esmė buvo bendras tikėjimas [[kapitalizmas|kapitalizmu]]. Nežiūrint to, jog išsivysčiusių valstybių vyriausybės kapitalizmo viziją matė skirtingai ([[Prancūzija]], pavyzdžiui, priešingai nei JAV, siūlė sąlyginai didesnį vyriausybės kišimąsįkišimąsi į šalies ekonominius procesus), tačiau visos jų rinkos veiksnius ir privačią nuosavybę pripažino valstybės funkcionavimo pagrindu.
 
Valstybės tarnautojų menamos didžiosiosDidžiosios depresijos patirtys, bylojusios apie tarptautinių mainų kontrolės ir prekybos barjerų išaugimą, buvo laikomos ekonominės katastrofos priežastimi. BrettonBreton WoodsVudso planuotojai naujų sprendimų išdavoje, tikėjosi išvengti 4-ame dešimtmetyje įvykusio nuosmukio pasikartojimo, kuomet tarptautinių mainų kontrolė pakenkė tarptautinės prekybos atsiskaitymų sistemai. 4-o dešimtmečio tarptautinės prekybos politika siekė vietinės [[devalvacija|valiutos devalvacijos]], tuo būdu, mažinant mokėjimų balanso deficitą, buvo didinamas eksportuojamų prekių konkurentabilumas. Dėl šių procesų [[defliacija|defliacijos]] požymiai tapo vis labiau išreikšti; nacionaliniai uždarbiai krito, prekių paklausa sumažėjo, prasidėjo visuotinė [[bedarbystė]] ir krito bendros tarptautinės prekybos apimtys.
 
4-ame dešimtmetyje [[tarptautinė prekyba]] retai išeidavo už rišamosios valiutos bloko geografinių ribų (pvz., Britų imperijos „Sterlingo„[[Sterlingo zona“zona]]“). Tokių blokų egzistavimas stabdė užsienio investicijų galimybes. Pastaroji strategija didino valstybines pajamas trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau drastiškai kenkė ekonominiam klimatui vidutinėje ir ilgalaikėje plotmėse.
 
Vardan permainų tarptautinėje ekonomikoje, BrettonBreton WoodsVuds sistemos kūrėjai pasisakė už liberalios sistemos sukūrimą, kuri būtų paremta [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]] dėsniais ir kiek įmanoma atmestų privataus kapitalo ir [[prekybos barjeras|prekybos barjerus]]. Nors būta nesutarimų dėl tokios sistemos įgyvendinimo priemonių, tačiau visi palaikė atviros sistemos sukūrimo būtinybę.
 
==== „Ekonominis saugumas“ ====
Pasiremdami tarpukario patirtimis, JAV planuotojai sukūrė ekonominio saugumo koncepciją, kuri teigė, jog tarptautinės ekonominės sistemos liberalumas padidins pokario taikos tęstinumo galimybes. [[Cordel Hull]]  [[JAV užsienio reikalų ministrasministerija|JAV (Unitedužsienio Statesreikalų Secretary of State)ministras]], buvo viena iš asmenybių, įžvelgusių tarptautinio saugumo garantą naujojoje sistemoje. C.Hull tikėjo, jog fundamentaliosios abiejų karų priežastys slypėjo [[ekonominė diskriminacija|ekonominėje diskriminacijoje]] ir [[prekybos karas|prekybiniuose karuose]].<ref>[http://www.icer.it/docs/wp2007/ICERwp40-07.pdf Dimitrova, K., Nenovsky, N., G. Pavanelli. (2007). Exchange Control in Italy and Bulgaria in the Interwar Period: History and Perspectives, ICER, Working Paper No. 40].</ref> Ypač jo minėtosios  [[Nacistinė Vokietija|Nacistinės Vokietijos]] vykdyta prekybos ir mainų kontrolė (abipusės sutartys) ir Didžiosios Britanijos praktikuota imperinės pirmenybės sistema, pagal kurią buvusios Britų imperijos šalys naudojosi išskirtiniu prekybinių nuolaidų statusu. C.Hull teigė: {{quote|„nevaržoma prekyba derinasi su taika; tuo tarpu aukšti tarifai, prekybos trukdžiai, neteisingos ekonominės varžybos  – su karu… jei tik galėtume sudaryti laisvesnės prekybos sąlygas… laisvesnės, mažiau diskriminuojančios ir kliudančios… kad viena šalis nepavydėtų kitai ir visų šalių gyvenimo standartai augtų; pašalintume ekonominį nepasitenkinimą kurstantį karus ir turėtume realią taikos tęstinumo galimybę“.<ref>{{cite book|first=Cordell|last=Hull|title=The Memoirs of Cordell Hull: vol. 1|location=New York|publisher=Macmillan|year=1948|pages=81}}</ref>}}
 
==== Vyriausybinės intervencijos atsiradimas ====
Išsivysčiusios šalys taip pat sutarė dėl vyriausybių kišimosi į tarpatautinę[[tarptautinę finansų sistema|tarptautinę ekonominę sistemą]] reikalingumo. Dėl Didžiosios depresijos, išsivysčiusių valstybių vyriausybės, visuotinį ekonomikos valdymą pradėjo matyti pirminiu valstybės uždaviniu. Darbingumas, stabilumas ir augimas tapo svarbiausiais visuotinės politikos klausimais. Tapo priimta vyriausybę laikyti pagrindiniu [[gerovės valstybė]]s kūrimo įrankiu. Naujai išmokta pamoka, anot BrettonBreton WoodsVudso sistemos „naujojo kurso“ (angl. {{en|New Dealer}}) vyriausiojo architekto [[Harry Dexter White]] buvo: „aukšto lygio ekonominio bendradarbiavimo nebuvimas tarp lyderiaujančių šalių… neišvengiamai baigsis ekonominėmis priešpriešomis, kurios savo ruožtu taps plataus masto karinių konfliktų pradžia“.
 
Ekonominio stabilumo ir politinės taikos užtikrinimui šalys sutiko bendradarbiauti reguliuojant tarptautinę ekonominę sistemą. Pokario pasaulio esminiu ramsčiu turėjo tapti [[laisvoji prekyba]]. Svarbiausios rinkos ekonomikos šalys sutiko su JAV, pokario tarptautinės ekonomikos valdymo, vizija, kurios principai turėjo sukurti ir palaikyti veiksmingą tarptautinę monetarinę sistemą ir eliminuoti prekybos ir kapitalo įplaukų kliuvinius.
 
=== JAV galios pradžia ===
Po antroAntro pasaulinio karo JAV industrija ir kapitalo augimas sparčiai didėjo. JAV, skirtingai nuo Europos, liko nenuniokota karo, priešingai  – išvystė klestinčią gamybos pramonę ir pasipelnė iš ginklų pardavimo ir pinigų skolinimo kitoms kare dalyvaujančioms valstybėms; [[1945 ]] m. JAV industrijos produkcija padvigubėjo lyginant su prieškario laikotarpiu tarp [[1935]] ir [[1939 ]] m. Tuo tarpu Europos ir rytųRytų azijosAzijos šalys buvo kiek ekonomiškai, tiek ir karinės jėgos atžvilgiu, sužlugdytos.
 
BrettonBreton WoodsVudso konferencijos metu, JAV ekonomikos pranašumas buvo nenuginčijamas. JAV valdė didžiąją dalį investicinio kapitalo, gamybos ir eksporto. 1945  m. JAV gamino pusę pasaulyje išgaunamos anglies, du trečdalius naftos ir daugiau nei pusę elektros energijos. JAV turėjo pakankamai pajėgumų gaminti didelius kiekius įvairiausios technikos  – įskaitant laivus, lėktuvus, automobilius, ginklus, įrankius ir chemijos preparatus. Be anksčiau išvardintų pranašumo aspektų, JAV buvo sukaupusi 80 % pasaulinių aukso atsargų, bei turėjo ne tik galingą kariuomenę, bet taip pat ir atominę bombą.
 
Be abejo, JAV pozicija žadėjo didžiausią pelną iš naujai kuriamų, nevaržomos pasaulinės prekybos taisyklių. JAV gaminių eksportui buvo atvertos pasaulinės rinkos, tuo tarpu, prie gamybai reikamųreikiamų žaliavų, buvo garantuojamas nekliudomas priėjimas. Manoma, jog JAV kapitalizmas nebūtų galėjęs išgyventi be užjūrio rinkų ir sąjungininkų. [[William Clayton]], ekonomikos ministro pavaduotojas, buvo vienas iš daugelio JAV istatymųįstatymų leidėjų, kartą pasakęs: „Mums reikalingos rinkos  – didelės pasaulio rinkos, kuriose galėtume pirkti ir parduoti“.
 
[[Karo pramonėspramonė]]s gigantams nustojus veikti ir kareiviams užpildžius darbo rinką, pasipylė pesimistinės pranašystės, jog taika vėl sukels ekonominės depresijos pasikartojimą ir bedarbystę. Prie tokių nuotaikų prisidėjo darbininkų keliami neramumai. Su tikslu išvengti 4-o dešimtmečio ekonominės katastrofos pasikartojimo, prezidentas [[Franklin Roosevelt|Franklin D. Roosevelt]] numatė naują pokario tvarką, kaip priemonę vedančią į niekada nesibaigiantį JAV klestėjimą ir gerovę.
 
==== Atlanto chartija ====
[[Vaizdas:Atlantic charter.jpg|thumb|left|250px|Roosevelt ir Churchill jų slaptojo susitikimo, įvykusio NewfoundlandNiufaudlando [[1941]]  m. [[Rugpjūčiorugpjūčio 8]] [[Rugpjūčiorugpjūčio 12|12]] dienomis metu, dėl kurio, po dviejų dienų, JAV ir D. Britanijos buvo sušaukta Atlanto chartija.]]
 
Karo metais, JAV įsivaizdavo pokarinę ekonominę tvarką, sudarančią galimybę JAV korporacijoms laisvai investuoti užjūrio šalyse ir leidžiančią įsiskverbti į rinkas, anksčiau priklausiusias uždariems rišamosios valiutos prekybos blokams.
 
[[Atlanto chartija]], parengta [[1941]]-ais metais, susitikimo, tarp JAV prezidento [[Franklin Roosevelt|Franklin D. Roosevelt]] ir Britanijos ministro pirmininko [[Winston Churchill]], įvykusio šiaurės Atlanto vandenyse plaukusiame laive, metu, buvo išskirtinis istorinis įvykis, tiesiogiai įtakojęs BrettonBreton WoodsVudso konferencijos sprendimus. Panašiai kaip pirmtakas [[Woodrow WilstonWilson]], kurio „[[keturiolikaKeturiolika klausimųpunktų]]“ nubrėžė JAV tikslus pirmojo[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išdavoje; Roosevelt iškėlė visą eilę ambicingų siekių, numačiusių pasaulinių santykių pobūdį, dar prieš JAV įsitraukimą į antroAntro pasaulinio karo veiksmus. Atlanto chartija žadėjo visų tautų lygiateisiškumą į išteklius ir prekybą. Be to, siūlė pasaulinių vandenų nepriklausomumą (tai buvo esminis JAV užsienio politikos tikslas nuo to laiko, kai 1790-ais, pirmą kartą, Prancūzija ir D.Britanija pradėjo kelti rimtą grėsmę JAV laivybai), agresorių nuginklavimą ir „platesnės bei pastovios bendro saugumo sistemos sukūrimą.“
 
Karui artėjant į pabaigą, Bretton WoodsVudso konferencija tapo, dviejų su puse metų bendro darbo tarp JAV ir D. Britanijos iždininkų, kulminacija. JAV ir D. Britanijos atstovai studijavo tarpukario ekonomikos trūkumus ir siūlė tarptautinių atsiskaitymų sistemą, kurioje neegzistuotų baimė dėl staigaus valiutos nuvertėjimo arba nevaldomo kurso kitimo, kurie didžiosiosDidžiosios depresijos metu buvo beveik paralyžavęparalyžiavę pasaulinį kapitalizmą.
 
Dauguma JAV politikų manė, jog neturint galimybės eksportuoti gaminius į stiprią Europos rinką, JAV ekonomika nesugebėtų išlaikyti karo metu pasiektos ekonominės gerovės. Be to, infliacijai vis skausmingiau įtakojant uždarbių nepakankamumą, JAV profsąjungos nebenorėjo taikstytis su JAV vyriausybės siūlomomis sąlygomis. (1945-ųjų pabaigoje būta didelių protestų automobilių, elektros ir plieno pramonės gamyklose).
JAV sąjungininkai, išvarginti karo, buvo priversti suteikti JAV vadovaujantį vaidmenį. JAV parama buvo reikalinga sąjungininkių šalių ekonomikos atstatymui ir apskritai išlikimui.
 
Prieškario metais Prancūzija ir D. Britanija suprato nebegalinčios [[laisvoji rinka|laisvoje rinkoje]] konkuruoti su JAV industrija. 4-ame dešimtmetyje D. Britanija sukūrė savo uždarą ekonominį bloką ir užvėrė vartus JAV importui. Nežiūrint to, JAV pareigūnai buvo pasiruošę prievarta atverti imperijos rinką. Kartu sudėjus, D. Britanijos ir JAV prekyba sudarė daugiau nei pusę pasaulinės prekybos apimčių. Jeigu 19-ameXIX amžiuje dominuojančią ekonominę poziciją užėmė D. Britanija, 20-oXX amžiaus antrojoje pusėje pasaulinė [[hegemonija]] priklausė JAV.
 
Nuvarginta D.Britanija neturėjo didelio pasirinkimo. Du pasauliniaiPasauliniai karai buvo sunaikinę esmines pramonės šakas, kurios anksčiau leisdavo importuoti pusę šalies sunaudojamo maisto ir beveik visas žaliavas, išskyrus anglį. D.Britanija buvo priversta prašyti pagalbos. 1945  m. JAV sutiko paskolinti 3.,8$ milijardus. Išsekę Britųbritų valdininkai, neturėdami konkrečios skolos grąžinimo vizijos, siūlė derybas.
 
Beveik du amžius Prancūzijos ir JAV interesai susikirsdavo kiek senajame, tiek naujajame pasauliuose. Karo metais, Prancūzųprancūzų nepasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis buvo įkūnytas, laikinosios vyriausybės prezidento, generolo [[Charles de Gaulle]]. De Gaulle kietai kovojo su JAV valdininkais, bandydamas išlaikyti šalies kolonijų priklausomybę ir Prancūzijos veiksmų diplomatinę laisvę. Savo ruožtu, JAV pareigūnai de Gaulle laikė politiniu [[ekstremizmas|ekstremistu]].
1945-aisiais de Gaulle, prancūzų nacionalizmo šauklys, nenoromis buvo priverstas prašyti JAV milijardinės paskolos. Prašymas buvo įvykdytas beveik pilnai; už skolą Prancūzija pažadėjo apriboti valstybines subsidijas ir manipuliacijas valiuta, kurios šalies eksportuotojams buvo suteikusios pranašumą pasaulinėse rinkose.
 
Didžioji dalis trečiojo pasaulio šalių, BrettonBreton WoodsVudso konferencijos išdavoje, liko politiškai ir ekonomiškai antraeilės. Susietos su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis ekonominiais ir politiniais, formaliais ir neformaliais saitais, pastarosios šalys tegalėjo sekti joms primestą ekonominę sistemą. Savo ruožtu, rytų[[Rytų blokas|Rytų Europos bloke]], [[Tarybų Sąjunga]] padėjo pamatus izoliuotai ir skirtingai tarptautinei ekonominei sistemai.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Globalizacija]]
* [[Juodasis trečiadienis]]
* [[Monetarinė Hegemonijahegemonija]]
* [[Neoliberalizmas]]
* ''[[Pax Americana]]''
* [[Pasaulio Bankasbankas]]
* [[Tarptautinis valiutos fondas]]
 
== Šaltiniai ==
{{Reflist}}
 
[[Kategorija:Ekonomikos istorija]]
34 262

pakeitimai