Rasos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Papročiai: Lados nėr
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Manoma, kad vasaros saulėgrįža švenčiama nuo labai senų laikų: pasak [[Pranė Dundulienė|Pranės Dundulienės]], šios šventės susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama [[1372]] m. Senieji lietuvių papročiai pasirodė esą gajūs ir išsilaikė iki [[XIX amžius|XIX a.]]
 
Dabar beveik neįmanoma atrasti autentiško baltiško saulėgrįžos šventės pavadinimo. Rasos šventės, [[Kupolė]]s ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Kupolės pavadinimas atėjo iš rytų slavų kraštų, kur šventė vadinama Ivano Kupalos vardu (taip buvo verčiamas Jono Krikštytojo vardas). Pirmasis šią šventę ''Rasa'' pavadino [[Teodoras Narbutas]] 1835 metais.<ref>Skrodenis S. Joninių arba Kupolių šventės vardo ir prasmės klausimu, ''Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje'', Vilnius, 1977, p. 59.</ref> [[Jonas Basanavičius]] pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų ''dies rosarum'' (rožių dienomis). [[Pilypas Ruigys|Pilypo Ruigio]] ir Gotlibo Milkaus [[XVIII amžius|XVIII]] – XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrąža vadinama ''Saulėmis''. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu. ''Krešės'' – [[prūsija|prūsiškas]] pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu.
 
[[2003]] m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme minimos Joninės. Tai sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti šiuolaikines Jonines ir senąsias Rasas. Tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių nėra visai aišku, kaip turėtų vadintis senąsias tradicijas tęsianti šventė. Vienas iš argumentų už vienaskaitinį Rasos arba Rasos šventės pavadinimų: [[Vilnius|Vilniuje]] daugiskaitinės Rasos visų pirma asocijuojasi su [[Rasų kapinės|Rasų kapinėmis]] (dr. Libertas Klimka). Tačiau Rasa arba Rasos lieka populiaresnės už Kupoles, Saules, Krešes ar tiesiog Vasaros saulėgrįžą.
Eilutė 16:
 
== Papročiai ==
[[Vaizdas:DidzialapisSakys.JPG|thumb|250px|Paparčiai]]
[[Vaizdas:Veržuvos upelis.JPG|thumb|250px|Srūvantis vanduo, žaluma – svarbi vaisingumo išraiška]]
 
Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo. [[Lietus]] ir [[vanduo]] ne tik „apvaisina“ žemę, bet ir suteikia jai jėgų vesti vaisius. Todėl apeigose vanduo – svarbus elementas. Rasų išvakarėse arba anksti ryte prieš patekant saulei ligoniai eidavo maudytis, tikėdamiesi pasveikti, būdavo maudomi gyvuliai. Pats pavadinimas Rasa gali būti siejamas su [[Rasa (deivė)|deive Rasa]], kurią lietuviai įasmenindavo, dainose ji vaizduojama vaikščiojanti po laukus. Sakoma, kad išsivoliojęs rasoje trumpiausios nakties rytą būsi sveikas ir gražus. Tą rytą žemdirbiai apibrisdavo arba apsižergę šaką apjodavo pasėlius, kiti išbraidydavo [[rugiai|rugių]] lauką, kad nukrėstų rasą ir taip padidintų derlių.
eilutė 24 ⟶ 26:
 
Buvo paplitęs paprotys plaukioti [[upė]]se ar [[ežeras|ežeruose]] valtelėse, išpuoštomis gėlėmis ir vainikais, kuriose būdavo kūrenama ugnis. Šis apeigų komponentas simbolizavo plaukiančią [[saulė (mitologija)|Saulę]]. Per vasaros saulėgrįžą pagerbiama į žiemos pusę išvykstanti Saulė, padėkojama jai už duotą šilumą, ji svetingai išlydima, kad sugrįžtų ir kitais metais. Sakoma, kad prieš šią kelionę Saulė maudosi, puošiasi vainikais. Taip pat apeigomis buvo siekiama, kad Saulė neišdegintų pasėlių – tam aukodavo aukas, Saulė garbinama maldomis ir giesmėmis.
 
[[Vaizdas:Pievų gelės.jpg|thumb|left|250px|Žolynai]]
 
Apeigose svarbūs būdavo apeiginiai rateliai ir giesmės. Svarbus elementas – javų laukų lankymas. Lankytojai vaikščiodami giedodavo apeigines giesmes, turėjusias pagerinti javų derlingumą, pagreitinti augimą. Javų lankymo giesmėse apdainuojami [[rugiai|rugių]] laukeliai, klausiama Kupolės (vėliau Jono), ar geri rugiai, [[linas|linai]] ir pan.