Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako – [[Alantas|Alanto]] – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, [[1937]] m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę. <ref>[http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111017003816/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909]</ref> 1925–[[1929]] m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]). <ref>{{ŽE|16}}</ref> [[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]]. 1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. išleido knygą „Žygiuojanti Lietuva“, giriančią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vienvaldystę. <ref>{{TLE|1|36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref> [[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.
 
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] kultūros komisijai. Padėjo [[Pranas Germantas|Pranui Germantui]] telkti lietuvių nacionalsocialistų grupę. <ref name="yla">{{cite web|url=http://www.prodeoetpatria.lt/index.php/tevyne/knygos-uz-tevyne/183-zmones-ir-zverys-dievu-miske-stasys-yla |title=Stasys Yla. Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Ps.214 |accessdate=2014 m. birželio 16 d.}}</ref> Jie buvo už Lietuvos visišką sujungimą su nacistinęnacistine VokietijąVokietija. Pranas Germantas jį siūlė į švietimo ministerijos kultūros departamento direktorius, tačiau Lietuvių nacionalistų partija atsiliepė neigiamai. <ref>Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis 1941-1944 m. Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007.</ref> Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželio mėn. buvo [[tremtis|ištremta]] į [[Sibiras|Sibirą]]. <ref>http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm</ref> Prano Germanto paskirtas, 1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir pradirbodirbo tenjoje devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas. Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e.
 
== Kūryba ==
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltų kultūra]], neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. <ref>{{VLE|I|272|Kęstutis Saldžiūnas|Vytautas Alantas}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_42_42/07.html Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien, 2002-11-27]</ref>
 
== Bibliografija ==
16 246

pakeitimai