Vaspurakanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 16:
| Sąrašas =
}}
'''Vaspurakanas''' ({{hy|Վասպուրական|Vaspurakan}}), dar žinomas kaip '''Basorepida''' – istorinis [[Senovės Armėnija|Senovės Armėnijos]] regionas, esantis dab. [[Turkija|Turkijos]] rytuose ir [[Iranas|Irano]] šiaurės rytuose.
 
== Geografija ==
Vaspurakanas apėmė teritorijas, kur dabar yra rytinė Turkija ([[Vano provincija]]) ir šiaurės vakarų [[Iranas]] (šiaurinė [[Vakarų Azerbaidžanas|Vakarų Azerbaidžano]] provincijos dalis). Jis užėmė juostą tarp [[Vano ežeras|Vano ežero]] vakaruose, [[Urmija|Urmijos ežero]] pietuose ir [[Araksas|Arakso upės]] šiaurėje.
 
Araksas skyrė nuo [[Airaratas|Airarato]], [[Gugarkas|Gugarko]] ir [[Arcachas|Arcacho]] provincijų, Vano ežeras - – nuo [[Turuberanas|Turuberano]]. Pietuose buvo [[Korčaikas]], [[Persarmėnija]] ir [[Medija]], rytuose - – [[Paitakaranas]].
 
== Istorija ==
===Senovė===
Senovėje Vaspurakano regionas buvo [[Urartai|Urartų karalystės]] centras, taigi, senieji žinomi jo gyventojai buvo [[huritai]]. Dabartinio Vano vietoje stovėjo Urartų sostinė [[Tušpa]]. VI a. pr. m. e. jis atiteko [[Medijos imperija|Medijos karalystei]], vėliau čia valdė [[Achemenidai]], o nuo [[III a. pr. m. e.]] - [[Medija Atropatena]].
 
=== Senovė ===
Apie [[170 m. pr. m. e.]] [[Armėnijos karalystė]]s valdovas [[Artašesas I]] prisijungė Vaspurakaną prie savo valstybės ir pavertė jį savo provincija. Krašte prasidėjo sparti armėnizacija, kurios metu senieji gyventojai huritai asimiliavosi. Iranėnų medų palikuonys, čia vadinami marais, išliko iki viduramžių.
Senovėje Vaspurakano regionas buvo [[Urartai|Urartų karalystės]] centras, taigi, senieji žinomi jo gyventojai buvo [[huritai]]. Dabartinio Vano vietoje stovėjo Urartų sostinė [[Tušpa]]. VI a. pr. m. e. jis atiteko [[Medijos imperija|Medijos karalystei]], vėliau čia valdė [[Achemenidai]], o nuo [[III a. pr. m. e.]] - – [[Medija Atropatena]].
 
Apie [[170 m. pr. m. e.]] [[Armėnijos karalystė]]s valdovas [[Artašesas I]] prisijungė Vaspurakaną prie savo valstybės ir pavertė jį savo provincija. Krašte prasidėjo sparti armėnizacija, kurios metu senieji gyventojai huritai asimiliavosi. Iranėnų medų palikuonys, čia vadinami marais, išliko iki viduramžių.
Armėnijos karalystėje Vaspurakanas buvo administruojamas kaip atskira provincija ([[ašharas]]) ir buvo dalinamas į 36 gavarus: Rštunikas (Ռշտունիք), Tospas (Տոսպ), Bogunikas (Բոգունիք), Arčišakovitas (Արճիշակովիտ), Kuganovitas (Կուղանովիտ), Agiovitas, Garni (Գառնի), Arberani (Առբերանի), Bužunikas (Բուժունիք), Arnojotnas (Առնոյոտն), Andzevacikas (Անձևացիք), Trpatunikas (Տրպատունիք), Ervandunikas (Երվանդունիք), Marducaikas (Մարդաստան), Artazas (Արտազ), Akė (Ակէ), Didysis Agbakas (Աղբակ Մեծ), Andzachadzoras (Անձախի ձոր), Tornavanas (Թոռնաւան),
Čuašrotas (Ճուաշ-ռոտ), Krčunikas (Կրճունիք), Mecnunikas (Մեծնունիք), Palunikas (Պալունիք), Gukankas (Գուկանք), Agandrotas (Աղանդ-ռոտ), Parspatunikas (Պարսպատունիք), Artašisenas (Արտաշիսեան), Bakranas (Բաքան), Gabitean (Գաբեթեան), Gazrikeanas (Գազրիկան), Taigreanas (Տայգրեան), Varažnunikas (Վարաժնունիք), Gogtnas (Գողթն), Nachdžavanas (Նախճաւան). Tuo metu provincijos plotas siekė 40870 km².
 
Armėnijos karalystėje Vaspurakanas buvo administruojamas kaip atskira provincija ([[ašharas]]) ir buvo dalinamas į 36 gavarus: Rštunikas (Ռշտունիք), Tospas (Տոսպ), Bogunikas (Բոգունիք), Arčišakovitas (Արճիշակովիտ), Kuganovitas (Կուղանովիտ), Agiovitas, Garni (Գառնի), Arberani (Առբերանի), Bužunikas (Բուժունիք), Arnojotnas (Առնոյոտն), Andzevacikas (Անձևացիք), Trpatunikas (Տրպատունիք), Ervandunikas (Երվանդունիք), Marducaikas (Մարդաստան), Artazas (Արտազ), Akė (Ակէ), Didysis Agbakas (Աղբակ Մեծ), Andzachadzoras (Անձախի ձոր), Tornavanas (Թոռնաւան),
387 m. Vaspurakanas kartu su Armėnijos karalyste perėjo [[Sasanidų imperija]]i. Rytinė provincijos dalis prijungta tiesiogiai prie Sasanidų Persijos.
Čuašrotas (Ճուաշ-ռոտ), Krčunikas (Կրճունիք), Mecnunikas (Մեծնունիք), Palunikas (Պալունիք), Gukankas (Գուկանք), Agandrotas (Աղանդ-ռոտ), Parspatunikas (Պարսպատունիք), Artašisenas (Արտաշիսեան), Bakranas (Բաքան), Gabitean (Գաբեթեան), Gazrikeanas (Գազրիկան), Taigreanas (Տայգրեան), Varažnunikas (Վարաժնունիք), Gogtnas (Գողթն), Nachdžavanas (Նախճաւան). Tuo metu provincijos plotas siekė 40870  km².
 
387  m. Vaspurakanas kartu su Armėnijos karalyste perėjo [[Sasanidų imperija]]i. Rytinė provincijos dalis prijungta tiesiogiai prie Sasanidų Persijos.
===Viduramžiai===
[[vaizdas:93-vaspurakan908-1021.gif|thumb|Vaspurakano karalystė]]
VIII a. Vaspurakaną nusiaubė [[Arabų Kalifatas]], tačiau netrukus čia įsigalėjo armėniška dinastija [[Ardzruniai]]. 885 m. ją prisijungė [[Bagratunių karalystė]]. 908 m. Ardzruniai tapo nepriklausomi nuo Armėnijos ir įkūrė nepriklausomą armėnišką [[Vaspurakano karalystė|Vaspurakano karalystę]]. Tai buvo didžiausias regiono suklestėjimo laikas, kuomet šalyje dygo krikščioniški vienuolynai ir bažnyčios, buvo kuriamas turtingas paveldas. Dauguma krašte išlikusio armėniško paveldo yra iš šio laikotarpio. Tarp žymiausių paminklų yra
 
=== Viduramžiai ===
1021 m. dėl nuolatinės grėsmės iš rytų, Vaspurakano karalius karalystę atidavė Bizantijai, kuri čia įkūrė [[Katepanatas|Katepanatą]]. Tačiau Bizantijai nepavyko regiono apginti ir jį užėmė [[Seldžiukai]]. Byrant Seldžiukų sultonatui, 1071 m. regionas buvo valdomas [[Rumo sultonatas|Rumo sultonato]]. XIII a. pradžioje Aukštutinę Armėniją į armėnų kultūrinę sferą vėl įtraukė [[Zakaridai]], tačiau 1242 m. jį nukariavo [[Mongolų imperija]].
[[vaizdasVaizdas:93-vaspurakan908-1021.gif|thumb|Vaspurakano karalystė]]
VIII a. Vaspurakaną nusiaubė [[Arabų Kalifatas]], tačiau netrukus čia įsigalėjo armėniška dinastija [[Ardzruniai]]. 885  m. ją prisijungė [[Bagratunių karalystė]]. 908  m. Ardzruniai tapo nepriklausomi nuo Armėnijos ir įkūrė nepriklausomą armėnišką [[Vaspurakano karalystė|Vaspurakano karalystę]]. Tai buvo didžiausias regiono suklestėjimo laikas, kuomet šalyje dygo krikščioniški vienuolynai ir bažnyčios, buvo kuriamas turtingas paveldas. Dauguma krašte išlikusio armėniško paveldo yra iš šio laikotarpio. Tarp žymiausių paminklų yra
 
1021  m. dėl nuolatinės grėsmės iš rytų, Vaspurakano karalius karalystę atidavė Bizantijai, kuri čia įkūrė [[Katepanatas|Katepanatą]]. Tačiau Bizantijai nepavyko regiono apginti ir jį užėmė [[Seldžiukai]]. Byrant Seldžiukų sultonatui, 1071  m. regionas buvo valdomas [[Rumo sultonatas|Rumo sultonato]]. XIII a. pradžioje Aukštutinę Armėniją į armėnų kultūrinę sferą vėl įtraukė [[Zakaridai]], tačiau 1242  m. jį nukariavo [[Mongolų imperija]].
===Naujieji laikai===
XIV a. Vaspurakaną valdė [[Kara Kojunlu]] karalystė, o vėliau - [[Timūridai]]. 1502 m. Vaspurakaną užėmė [[Safavidai|Safavidų Persija]]. 1533 m. kraštą užkariavo [[Osmanų imperija]] ir administravo kaip [[Vano ejaletas|Vano ejaletą]]. Vyko sparti krašto kurdizacija - čia kėlėsi musulmonai [[kurdai]]. Jie regioną pradėjo vadinti didžiausio miesto Vano vardu. Nepaisant musulmonų priespaudos, regione išliko didelė armėnų populiacija. Tiesa, tikslūs demografiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo šaltinių, todėl vis dar kelia daug klausimų.
 
=== Naujieji laikai ===
Armėnai krašte praktiškai išnaikinti XX a. pradžioje, [[Armėnų genocidas|Armėnų genocido]] laikais. Vano mieste 1915 m. armėnai vykdė aršų pasipriešinimą, kuris žinomas kaip [[Vano gynyba]]. Vien mieste išžudyti ne mažiau kaip 55,000 armėnų. Ištuštėjusiame regione armėnus pakeitė daugiausia etniniai [[turkai]] ir kurdai.
XIV a. Vaspurakaną valdė [[Kara Kojunlu]] karalystė, o vėliau - – [[Timūridai]]. 1502  m. Vaspurakaną užėmė [[Safavidai|Safavidų Persija]]. 1533  m. kraštą užkariavo [[Osmanų imperija]] ir administravo kaip [[Vano ejaletas|Vano ejaletą]]. Vyko sparti krašto kurdizacija - – čia kėlėsi musulmonai [[kurdai]]. Jie regioną pradėjo vadinti didžiausio miesto Vano vardu. Nepaisant musulmonų priespaudos, regione išliko didelė armėnų populiacija. Tiesa, tikslūs demografiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo šaltinių, todėl vis dar kelia daug klausimų.
 
Armėnai krašte praktiškai išnaikinti XX a. pradžioje, [[Armėnų genocidas|Armėnų genocido]] laikais. Vano mieste 1915  m. armėnai vykdė aršų pasipriešinimą, kuris žinomas kaip [[Vano gynyba]]. Vien mieste išžudyti ne mažiau kaip 55,000 armėnų. Ištuštėjusiame regione armėnus pakeitė daugiausia etniniai [[turkai]] ir kurdai.
{{Armėnijos istoriniai regionai}}