Geldapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Courcelles (aptarimas | indėlis)
S File renamed: File:PICT0383.jpgFile:Jezioro Gołdapskie (2).jpg File renaming criterion #2: Change from completely meaningless names into suitable names, according to what the image displays.
Eilutė 26:
 
== Geografija ==
Geldapė įsikūrusi [[Romintos giria|Romintos girios]] pietvakariniame pakraštyje, prie [[Geldapės upė]]s,(upės vardo pirminė reikšmė - Galdapė "giluma, -gilumas, loma, lomuota vietovė"), 2 km į pietvakarius nuo [[Geldapės ežeras|Geldapės ežero]]. Miestas pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Per miestą eina [[geležinkelis]] ir [[plentas]] į [[Elkas|Elką]] bei bei kelias [[Seinai]]-[[Ungura]]. Į šiaurę nuo miesto yra Geldapės-[[Gumbinė]]s Lenkijos-Kaliningrado srities sienos perėja.
 
== Istorija ==
Geldapė yra sena [[Jotvingiai|dainuvių]]sūduvių gyvenvietė, iki XIII a. su apylinkėmis buvo dainuviųsūduvių Merūniškių valsčiausžemės dalis. Nors [[1260]]–[[1283]] m. sūduviai atkakliai gynėsi nuo [[VO|kryžiuočių]], jų pilis galiausiai buvo užimta. Prie Geldapės išlikęs [[piliakalnis]]. [[1570]] m. [[gegužės 14]] d. Geldapė gavo miesto teises. Priklausė [[Mažoji Lietuva|Mažajai Lietuvai]]. Apie [[1567]] m. pastatyta [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, įkurta parapija. [[XVI a.]] aštuntame dešimtmetyje įsteigta pradžios mokykla, kurioje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje 8 ar 9 mokytojai buvo [[lietuvininkai|lietuvininkų]] kilmės. Pamaldos laikytos [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Lenkų kalba|lenkų]] (abiem iki XIX a. pab.) ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbomis]].
 
Daug Geldapės ir parapijos gyventojų, daugiausia lietuvininkų ir lenkų-mozūrų mirė per [[1709]]–[[1711]] m. didįjį [[maras|marą]] bei badą. Po jo per [[Didžioji Prūsijos kolonizacija|didžiąją kolonizaciją]] apsigyveno vokiečių, ypač [[zalcburgas|zalcburgiečių]], daugėjo junkerių dvarų. [[1818]]–[[1945]] m. Geldapė – [[Geldapės apskritis|Mažosios Lietuvos apskrities]] centras. XIX a. pradžioje tapo amatų ir prekybos centru, garsėjo [[midus|midaus]], [[alus|alaus]] gamyba. Nuo XIX a. veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos. Aukštesniojoje miesto mokykloje mokyta ir lietuvių kalba.