Petras Kalpokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 pridėtas baitas ,  prieš 6 metus
S
→‎Biografija: Jurgis Talmantas
S (→‎Biografija: Jurgis Talmantas)
[[1920]] m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. [[1921]] m. pradėjo dėstyti [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]] įsteigtuose piešimo kursuose. [[1922]] m. įsikūrusioje [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] dėstė piešimą ir tapybos technologiją. [[1928]] m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. [[1929]]–[[1940]] m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. [[1930]] m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. [[1941]]–[[1945]] m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi.
 
Jo mokiniai: [[Marija Cvirkienė]], V. Palaima, V. Mackevičius, [[Irena Trečiokaitė-Žebenkienė]] ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915 m.), „Rudenį“ (1921 m.), „Vakaras“ (1926 m.), „Laiptai Tivolyje“ ([[1927]] m.), „Palangos kurpius“ (1930 m.), „Alkoholikas“ ([[1935]] m.), „Autoportretas“ ([[1939]] m.), kalbininko [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]], pedagogo [[Jurgis Talmantas|Jurgio Talmanto]] (1939 m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: [[Gediminas|Gedimino]], [[Kęstutis|Kęstučio]] ir [[Vytautas|Vytauto]] portretais. [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]] pakviestas, [[Vytauto bažnyčia]]i sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Šv. Mergelei Marijai po [[Vorsklos mūšis|Vorkslos mūšio]]“ (1921 m.) ir „Pieta“ (1927 m.). [[Kauno Arkikatedra Bazilika|Arkikatedros bazilikos]] koplyčią papuošė jo drobė „Šv. Zita“.
 
Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų [[pašto ženklas|pašto ženklų]] atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Kauno banko rūmuose, 1938-1939 m. nutapė 3 pano „Rytas“, „Žvejai“, „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“ [[Kretinga|Kretingos]] banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems [[Kauno muzikinis teatras|Valstybės teatro]] spektakliams. [[1938]] m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“. Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune.
287

pakeitimai